Du konkuruojantys „Karo ir taikos“ vertimai. Beveik vienu metu JAV knygynuose pasirodė du nauji, tačiau labai skirtingi Levo Tolstojaus romano „Karas ir taika“ vertimai į anglų kalbą. Leidyklos „The Ecco Press“ išleistas vertimas yra net 400 puslapių trumpesnis už originalą. „The Wall Street Journal“ apžvalgininkas teigia, kad toks sutrumpintas romano vertimas gali patraukti daugiau skaitytojų, nes kiti baiminasi skaityti knygą dėl didelės romano apimties. Vertėjas Andrewas Bromfieldas amerikiečiams yra žinomas kaip B. Akunino, V. Pelevino kūrybos propaguotojas anglų kalba.

 

Kitą L. Tolstojaus epopėjos vertimą išleido leidykla „Alfred A. Knopf“. Šios knygos „Karas ir taika“ vertėjai R. Peviras ir L. Volochonskaja amerikiečių skaitytojus jau yra supažindinę su N. Gogolio, A. Čechovo, F. Dostojevskio ir L. Tolstojaus kūriniais.

 

Leidyklos „The Ecco Press“ vadovas D. Halpernas patvirtino, kad jo planuose nėra jokios konkurencijos su „Alfred A. Knopf“ leidėjais ir kad jo išleistas trumpasis L. Tolstojaus kūrinio vertimas nepretenduoja į kanoninius, tačiau po trejų ketverių metų žada išleisti ir „ilgąją” „Karo ir taikos“ versiją.

 

Jubiliejaus proga – fondas. Rašytojas siaubo karalius Stephenas Kingas savo šešiasdešimtmetį pažymėjo sukurdamas Pagalbos rašytojams ir autoriams fondą (Haven Fundation). Šis fondas teiks finansinę pagalbą tiems kūrybinių profesijų atstovams, kurie dėl ligos pateks į sunkią padėtį ir negalės patys savimi pasirūpinti.

 

Ši idėja S. Kingui gimė seniai, tuomet, kai pats rašytojas buvo patekęs į autokatastrofą, patyrė daug lūžių ir pažeidimų, kelerius metus jį stebėjo gydytojai.

 

Philipo Pullmano ateizmo apologija. Garsios trilogijos „Jo tamsiosios medžiagos“ autorius P. Pullmanas rašo savojo ateizmo apologiją – „Dulkių knygą“. Anksčiau trilogijos autorius buvo kaltinamas už tai, kad jo interpretacijoje Bažnyčia parodyta kaip išskirtinai represinė organizacija.

 

Rašytojas prisipažįsta, kad naujosios knygos idėja kilo prieš 15 metų. Didelį įspūdį jam palikusi XIX a. prūsų poeto ir dramaturgo Heinricho von Kleisto esė „Apie marionečių teatrą“.

 

Visuomenėje netyla kalbos apie būsimos knygos turinį. Iš pradžių buvo manoma, kad tai būsiantis vadovas po pasakiškus P. Pullmano trilogijos pasaulius, tačiau, ko gero, šis naujas romanas pratęs stebuklingos mergaitės Lyros, kurią leidėjai praminė „Haris Poteris su sijonėliu“, nuotykius.

 

Bondo autobiografija. Dar neparašytą autobiografiją britų aktorius Rogeris Moore’as, agento 007 Džeimso Bondo vaidmens atlikėjas septyniuose filmuose, įvertino dviem milijonais dolerių. Kaip praneša „The Hollywood Reporter“, knyga bus išleista 2008 m.

 

Autobiografiją autoriui padės rašyti jo sekretorius Garetas Owenas. Interviu agentūrai „Reuters” G. Owenas pasakė, kad R. Moore’ą paskelbti prisiminimus paakino jo žmona ir dukra. Atlikti šį kūrybinį darbą bus nesunku, nes aktorius, šį spalį atšventęs 80-metį (ta proga jis gavo savo žvaigždę Holivudo „Šlovės alėjoje“), yra ir puikus pasakotojas.

 

„Šėtono biblija“ sugrįžo į Prahą. Trisdešimties metų karo pabaigoje (1648) švedai kaip karo trofėjų išvežė iš Prahos pilies „Šėtono bibliją“, sukurtą XIII a. pradžioje.

 

„Šėtono biblija“, arba garsusis viduramžių manuskriptas „Codex Gigas“, krikščioniškame pasaulyje laikomas aštuntuoju pasaulio stebuklu. Tai pati didžiausia viduramžių knyga: ji pagaminta iš 160 asilėnų odos ir sveria 75 kilogramus. Iš pradžių rankraštis turėjo 640 puslapių, iki šių dienų išliko 624.

 

Legenda pasakoja, kad manuskriptą „Codex Gigas” sukūrė Podlažicės miesto benediktinų vienuolis. Jis, norėdamas išpirkti sunkią nuodėmę, prisiekė per vieną naktį parašyti knygą ir ją papuošti piešiniais. Tačiau, artėjant vidurnakčiui, vienuolis suprato, kad žadėtojo darbo vienas atlikti nesugebės ir už pagalbą pardavė sielą šėtonui. Šis įvykdė savo pažadą, ir vienuolis už dėkingumą nupiešė pagalbininko portretą knygos priešlapyje.

 

Po 359 metų į Prahą grįžusį „Codex Gigas” šiemet galima išvysti Karlo universiteto bibliotekoje. Rankraštį specialiame futliare, atverstą 290 puslapyje, kur yra šėtono atvaizdas, gali išvysti tik 60 žmonių per valandą, nes ekspozicijos salėje būtina palaikyti ypatingą mikroklimatą.

 
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2008 m. Nr. 1 (sausis)