„Žmonės turi teisę jaustis laimingi”, – rašo R. Enthovenas, „Magazine littéraire” pristatydamas Michelio Onfray’aus kūrybą. Šis autorius yra parašęs knygas „Menas džiaugtis”, „Kaip sukurti savo paties skulptūrą”, esė „Mylinčio kūno teorija”. Šiose knygose atsiribojama nuo kaltės jausmo kultūros, būdingos askezei, ir kalbama apie naująjį hedonizmą, kuris suprantamas kaip laimės ir identiteto išsaugojimo teorija. Aistros (désire-sidere) etimologija „atsimena” žvaigždės ilgesį. Tai galėtų reikšti, jog geismas liudija paklydusios sielos jaučiamą absoliuto stygių, bet kartu ir galimybę tapti pertekliumi. M. Onfray’us tęsia F. Nietzsche’s tradiciją, paneigia Platono–Lacano liniją, talmudinį falocentrizmą ir Bažnyčios Tėvų kultūrą. Jis edeniškajai nostalgijai priešina aistrą, kviečia nebegyventi liguistai nusikaltusiam. M. Onfray’us remiasi Epikūro, Ovidijaus, Catulle’io, Tibulle’io, Properce’o tradicija demistifikuoti. Jis perteikia geismo, pertekliaus siekimo mechaniką. Rašytojas atsiriboja nuo grubios idealaus pasaulio fikcijos, normų. Autorius kuria ironišką bestiariumą, kur žmogus moka už jam skirtą „gryną egzistavimo malonumą”. Idealizmui priešina materializmą, kūną – sąvokai, drąsą – baimei. M. Onfray’us pažemina „monogamišką dramblį”, iškelia „besimasturbuojančią žuvį”, giria „viengungį ežį”, „grigališkosios bitės” priešybę.

 

Ši aistros „genealogija” (arba moralės ginekologija) demonstruoja „imoralią fluidų mechaniką”, kuri iš tiesų pagrindžia intencijų moralės metafiziką. Kaltės persunktas geismas, mirties impulsai, monogamija, bovarizmas, šeimos ideologija šiandieniniame pasaulyje nebeatsispiria norui džiaugtis, kurti laimę.

 

Libertiniškasis menas moko bendraujant su kitu išlikti savimi. „Nesunorminta” laisvė suaktualina ir poligamiją, ir nomadiškumą, nepropaguoja užsispyrėliško susilaikymo. Tačiau libertiniškoji apologetika nelygintina su antikiniu jausmų pakrikimu. Erotika – tai ir vaišingumas, svetingumas, švelnumas. Vienintelis įstatymas – likti ištikimam pačiam sau. M. Onfray’us yra autorius, prieštaraujantis askezės ir slopinimų kultūrai.

 
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2008 m. Nr. 1 (sausis)