Dante‘s reabilitacija. 2008 m. vasarą Florencijos municipalitetas nutarė oficialiai reabilituoti Dante‘ę Alighieri‘į, nors penki kairiosios opozicinės grupuotės valdininkai iš 24 dalyvavusiųjų prieštaravo tokiam sprendimui.
Poetas 1302 m. buvo išvytas iš Florencijos ir neleista jam grįžti į gimtinę. Dante mirė Ravenoje 1321 m. Tremtyje parašė garsiąją „Dieviškąją komediją".
Anot laikraščio „The Guardian", Dante‘s palikuonis grafas P. S. Alighieri vos neverkė skaitydamas Florencijos municipaliteto valdininkų debatus: „Ten buvo visko, tik nebuvo kolektyvinės atgailos ir simbolinės tremties pabaigos..." Tai paskatino grafą nedalyvauti savo didžiojo protėvio reabilitacijos ceremonijoje.
Poezijos dienos Latvijoje. Latvijos rašytojų sąjunga nuo 1965 m. rengia Poezijos dienas, kurios siejamos su J. Rainio gimimo ir mirties datomis. Šių metų Poezijos dienos vyko rugsėjo 4-15 dienomis. Buvo surengta per 40 literatūrinių susitikimų. Ši poezijos šventė prasidėjo debiutuojančių autorių pristatymu O. Vaciečio memorialiniame muziejuje. Vienas pagrindinių renginių - infliacijai skirto poezijos disko „Inflatio poesis" pristatymas SEB banke. Per J. Rainio gimtadienį (rugsėjo 11 d.) Esplanadėje buvo įteiktos 2008-ųjų Poezijos dienų premijos. Šiemet dėl originaliosios poezijos varžėsi 17 kandidatų - apdovanojimą pelnė Karlis Verdinis (Kārlis Verdiņš) už rinkinį „Aš". Penkis meninio vertimo srityje nominuotus leidinius vertė Leonas Briedis - jis tapo poezijos vertimų laureatu. Skaitytojų premiją pagal balsavimą tinklalapyje „Delfi" pelnė Ontonas Slišanas (Ontons Slišāns).
O. Pamuko „Nekaltybės muziejus". Rugpjūčio 29 d. Turkijos knygynuose pasirodė naujas 2006 m. Nobelio premijos laureato Orhano Pamuko (g. 1952 m.) romanas „Nekaltybės muziejus" - turtingo vyro ir vargšės mergaitės meilės istorija. Pernai gegužę turkų rašytojas prasitarė, kad šią knygą rašė dešimt metų. Interviu laikraščiui „Sabah" O. Pamukas pabrėžė, kad „Nekaltybės muziejus" - mano švelniausias romanas". Jau pirmomis dienomis buvo parduota apie šimtas tūkstančių naujo romano egzempliorių.
O. Pamuko kūriniai (romanai „Juodoji knyga", „Mano vardas - Raudonas", „Baltoji tvirtovė", „Sniegas", atsiminimų knyga „Stambulas, prisiminimų miestas") išversti ir išleisti 40 valstybių daugiau kaip 7 mln. egz. tiražu. Lietuviškai serijoje „Garsiausios XX a. pabaigos knygos" išleista „Juodoji knyga".
Britų laikraštis „Observer" įrašė O. Pamuką į „21 geriausių XXI amžiaus rašytojų" sąrašą.
A. Čechovo kūryba vokiškai. Peteris Urbanas, žymus rusų literatūros žinovas ir vertėjas Vokietijoje, užsibrėžė išversti visus A. Čechovo kūrinius, kurių apimtis per puspenkto tūkstančio puslapių.
Kaip skelbia „Deutsche-Welle", P. Urbanas susipažino su A. Čechovo kūryba studijų metais. Po to pradėjo dėstyti slavų literatūrą, o nuo 1989-ųjų ėmėsi rašytojo ir vertėjo kūrybinės veiklos. Išvertė A. Puškino, N. Gogolio, I. Turgenevo, I. Bunino, I. Babelio ir kitų rusų klasikų kūrinių. Verčiant A. Čechovo dramaturgiją, P. Urbanui kilo mintis vokiškai prakalbinti visus A. Čechovo kūrinius. Artimiausiais metais leidykla „Diogenes-Verlag" rengiasi išleisti A. Čechovo rinktinius raštus (15 tomų).
Žurnalistika G. G. Marquezui - geriausia profesija. 81 metų rašytojas susitikime su studentais Monterėjuje (Meksika) pareiškė, kad žurnalistika yra geriausia profesija pasaulyje: „Mes laimingi, kai randame perlą (siužetą), ir labai išgyvename, kai istoriją blogai parašome." Suprantama, juk pats G. G. Marquezas debiutavo kaip žurnalistas: XX a. viduryje rašė reportažus apie Pietų Amerikos gyvenimo kasdienybę.
Kai G. G. Marquezo paklausė, kokia bus jo paskutinė knyga, jis atsakė: „Paskutinė? Niekada!" Ir pranešė, kad iki metų pabaigos baigs rašyti naują knygą. Nors 80-ojo gimtadienio išvakarėse buvo pareiškęs, jog liovėsi rašęs.
Rasti priešmirtiniai Akutagawos Ryūnosuke‘s laiškai. Tokijo mieste rasti keturi priešmirtiniai žymaus XX a. pradžios japonų rašytojo Akutagawos Ryūnosuke‘s (1892-1927) laiškai. „Associated Press" praneša, kad jie perduoti Šiuolaikinės japonų literatūros muziejui.
Literatūrologai žinojo, kad savižudybės išvakarėse Akutagawa parašė šešis laiškus. Du laiškai ištirti ir paskelbti. Buvo manoma, kad kiti keturi laiškai (du adresuoti žmonai, vienas vaikams ir vienas artimam draugui) rašytojo prašymu buvo sunaikinti. Pasirodo, juos išsaugojo rašytojo anūkai.
Akutagawa Ryūnosuke laiško vaikams pradžioje rašė: „Atsiminkite, kad gyvenimas - kova." Toliau po žodžio „kova" įterpė „kuri veda į mirtį".
Bus atkastas F. G. Lorcos kapas. F. G. Lorcos giminaičiai sutiko leisti atkasti brolišką kapą, kuriame palaidotas 1936 m. frankistų nužudytas poetas su dviem matadorais ir mokytoju. Apie tai interviu laikraščiui „El Pais" papasakojo Laura Garsia Lorca.
F. G. Lorcos šeima ilgai neleido kapo atkasti, nenorėjo, kad tai taptų šou. Mat netoli šio broliško kapo palaidota per tūkstantis kitų aukų, tad nereikia suteikti daugiau dėmesio poeto kapui nei kitiems palaidotiesiems. Broliško kapo atkasimo reikalauja sušaudyto mokytojo anūkė: per ekshumaciją ji nori įsitikinti, kad kaip tik šioje vietoje ilsisi jos giminaitis.
F. Castro - rašytojas. Pasirodžius F. Castro atsiminimų knygai, kurią parašė kartu su „Le Monde Diplomatique" redaktoriumi I. Ramone, buvo paskelbta, kad Kubos lyderis rašąs memuarus. F. Castro užsibrėžė tikslą - įamžinti svarbiausius savo gyvenimo įvykius popieriuje. 81 metų politikas revoliucionierius apgailestavo, kad anksčiau nieko neužsirašęs, tad dabar nebegali nuodugniai prisiminti kai kurių įvykių. Būsimos knygos honorarą F. Castro ketina atiduoti Kubos sveikatos apsaugai skirtų knygų leidybai.
Bus leidžiamos „neskaitomos" W. Scotto knygos. Edinburgo universiteto leidykla planuoja išleisti du W. Scotto kūrinius, parašytus paskutiniais rašytojo gyvenimo metais jam sunkiai sergant. Anksčiau vyravo nuomonė, kad šie kūriniai yra „neskaitomi", tačiau redaktoriai, pagal „The Guardian", rengiasi kūrinius parengti spaudai.
1831-1832 m. W. Scottas po insultų parašė romaną „Maltos apsuptis" ir apysaką „Bizarro". W. Scotto kūrybos tyrinėtojų žiniomis, rašytojas prašė, kad šie kūriniai liktų archyve.
G. Orwello dienoraščiai internete. Rašytojo George‘o Orwello dienoraščiai, rašyti 1938-1942 m., tapo internetiniais dienoraščiais. Pirmasis įrašas internete pasirodė rugpjūčio 9 d., lygiai po 70 metų, kai G. Orwellas padarė pirmą įrašą savo dienoraštyje. Rašytojas dienoraštyje aprašė kelionę į Maroką po dalyvavimo Ispanijos pilietiniame kare ir grįžimą į Didžiąją Britaniją.
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2008 m. Nr. 10 (spalis)