Joana
Jis atėjo prie savo rūmų
Prašydamas pagalbos ir priminė
Mirčiai kad jis pas ją neatėjo –
Tada atsirado ugnis
Tada atsirado Gustavas Mahleris
Tada atsirado ji
Jos vardas buvo Joana
Ji buvo jauna
Jaunesnė nei jis
Rūmai liepsnojo
Nakties danguje
Naktis buvo gili
Die Nacht ist Tief
Paskutinis troleibusas paliko stotelę
Jie ėjo naktį
Ir kalbėjosi apie teatrą
Buvo Teatro diena
Mažiausiai 104 žmonės tada buvo nužudyti Irake
2007. VII. 8
Ecce Homo!
Talino saulė ir karštis
Klajojimas svetimuose miestuose
Trumpas vasaros laikas
Koks tikslas ir kokia prasmė
Sėdėti „Akvariume“ ir gerti kavą
Žiūrėti į praeinančius žmones
Klausytis estų geriančių gruzinišką konjaką kalbos
Vaikščioti po Senamiestį
Ir apžiūrinėti tuos pačius pastatus
Ilgai žiūrėti į Nigulistės bokštą
Klausytis vargonų Olevistėje
Vaikščioti po didžiulio Birgittos vienuolyno iš 14 a. griuvėsius
Maudytis jūroje
Įsimylėti ir mylėtis
Rašyti eilėraščius
Skaityti Heideggerį Husserlį Camus Sezemaną Girnių
Mamardašvilį
Kažką apie tai rašyti
Skaityti ispanų poetus
Klausytis The Doors Cz. Niemeno Grebenščikovo
Žiūrėti turistams skirtos pantomimos Dominikonų vienuolyne
Skambant Olivier Messiaeno muzikai
Prisiminti Modrio Tenisono pantomimą
Judančius mįslingus juodus jų siluetus
Ecce Homo! Ne homo sovieticus
2007. VI. 10
Amsterdamas
Amsterdamo centre 2005 metais sutinku
Baruchą Spinozą
Atėjusį iš tolimo žydų kvartalo
Kur jis atstumtasis net tarp žydų
Šlifavo linzes
Ir rašė savo „Etiką“
O aš Valstybiniame Amsterdamo muziejuje
Ką tik apžiūrėjau vieną Vermeerio paveikslą –
Tai akivaizdžiai prieštaravo jo teorijai
Pagal kurią žmogaus siela mirtinga kaip ir kūnas
Sielą Dievas idealiai pritaikė prie kūno
Mes užėjom į „Coffee Shop“
Rūkėme privalomą marihuaną
Nes kitaip nepardavė vyno
Kalbėjomės apie etikos dėsnius
Ir geometrinį jų įrodymą
Jis sakė kad mes gyvename protingame pasaulyje
Kuriame viskas būtina
Mes neturime laisvos valios ir atsakomybės
Viskas Dievo nulemta
Aš sakiau kad gyvename absurde ir tik
Stengiamės būti protingi
Etikos dėsniai nelabai
Tepakito
Nors jis stebėjosi mobiliaisiais telefonais
Mašinomis
Knygynuose buvo ir jo „Etika“
Nors ją skaitė tik filosofijos
Studentai
Nes tai buvo privaloma
Kaip ir marihuana
Ir dar kai skaitė kai kurie keistuoliai
Išėjom į siaurą silpnai apšviestą senamiesčio gatvelę
Prie mūsų motociklu su priekaba privažiavo policininkas
Ir paklausė ar mes
Neplatinam narkotikų
Mes jam pasiūlėm užeiti į čia pat esančią „Coffee Shop“
Sakom jie platina
Bet jo tai nesudomino
Jis paprašė dokumentų
Baruchas parodė kelių šimtmečių
Senumo olandiškus
Aš – Lietuvos pasą
Per raciją susisiekė su kažkuo
Ir padiktavo jo pavardę o mano
Asmens kodą Interpolui
Nusišypsojo mandagiai atsisveikino
Interpolas ims domėtis kas toks
Baruchas Spinoza
Išsiaiškins kad garsus olandų filosofas racionalistas
Ir aš – nežinomas absurdistas iracionalistas
fenomenologas egzistencialistas
Kęstutis Rastenis – lietuvis iš Vilniaus
Bet vis vien įtartini tipai
Nors kokių nors jų ryšių su
Narkotikų prekeiviais nepastebėta
Apmaudus nesusipratimas
Bet vis vien įrašo į savo kompiuterius
Mums rūpi etikos dėsniai
Nes juos įrodžius geometriškai
Būtų aišku kad pasaulis racionalus ir protingas
Ir net šis kiek nustebinęs mus incidentas
Laisvų papročių šaly
Yra ne atsitiktinumas
O jo protingumo apraiška ir įrodymas
Jeigu aprėpsime proto žvilgsniu daugybę
Tarpinių grandžių jo ryšio
Su Absoliučios Būties pamatu
Dievu
Kuris žino ką daro
Be Dievo valios niekas neįvyksta
2005. IV–2007. VI. 21
Amsterdamas–
Vilnius
Gėjus iš Amsterdamo
Kartą prieš 10 metų „Keistuose ženkluose“
Prie manęs prisėdo senyvas olandas iš Amsterdamo
Važinėjantis motociklu po Europą
Prisistatė esąs gydytojas psichiatras
Rašąs knygas apie homoseksualizmą ir pats
Esąs homoseksualas biseksualas: asistentės esą nieko
Bet tikroji aistra vyrai
Pasakiau: Puiku! bet kodėl tai pasakojat man
Aš esu tradicinės orientacijos vyras
Ir tai manęs tiesą sakant nedomina –
Todėl kad jūs irgi gėjus –
Ne aš nesu gėjus – kodėl taip manot –
Todėl kad sekmadienį vienas sėdit kavinėj
Toks jūs čia vienas
Todėl ir priėjau prie jūsų –
– Aš mylėjau nelaimingai vieną moterį
Su ja gyvenau 2 mėnesius
Ir jinai mane paliko
Bet aš jos negaliu pamiršti
Skambinu jai kartais nueinu prie durų naktimis
Ji grasina man policija
Žada uždaryt mane į beprotnamį
O pati išvažiuot į Londoną
(Tarp kitko vėliau exactly taip ir padarė
Planinga moteris) –
Jūs tiesiog nežinot kad esat gėjus
Tarp mūsų šnekant esat nekaltas gėjus
Jūs savęs dar nepažįstat
Viskas jums prieš akis
Jei būtumėt normalus vyras
Nors ir mylėtumėt
Per kelerius metus nepriklausomai nuo valios
Gyventumėt su kitom
(Po 10-ies taip ir darau ir jos nebemyliu – šito ji nesuplanavo)
Atvažiuokit į Amsterdamą
Ten turiu namą galėsit pagyventi
Porą savaičių nemokamai
Iš jūsų nieko nereikalausiu
Tiesiog pažiūrėsit kaip gyvenu
Susipažinsit su draugais ir draugėm bendradarbėm
Įdomiai praleisite laiką tikrai nesigailėsite
Paskambinkit ir parašykit emailą
Štai mano vizitinė kortelė –
– Ačiū.
– Good-bye. It was nice to meet you.
– Pleasure indeed.
Ant vokiško motociklo nuvažiavo Trakų gatve
Ieškoti homoseksualų po visą Europą
O aš rimtai susimąsčiau
Kas žino gal tikrai esu nekaltas gėjus
Nors myliu moteris
Bet su jom vis nesiseka
Varinėja mane nuo savęs
Spardo raganos mane kaip šunį visą gyvenimą
Gal velniai griebtų nuvažiuot pas tą pederastą?
Gal ten surasčiau savo laimę?
Tik va bėda – mane gundo tik moterys
Net prisilietimas prie vyro sukelia pasišlykštėjimą
O apie meilę vyrui... geriau nekalbėti
Geriau gal išgerti vyno
Nors ir esu blaivininkas
2007. VII. 8