Pauzė

 

       Kas? (Trumpa pauzė) Pensininkė? (Trumpa pauzė) Kokia pensininkė?

 

       Pauzė

 

       Kokiame laikraštyje? A, nesvarbu, visi jie vienodai meluoja.

 

       Pauzė

 

       Taip, prisimenu, prisimenu – du mėnesius nemokėjo už telekomunikacijų paslaugas ir bendrovė DP, taigi „Dievas ir partneriai“, paprašė mūsų pagalbos. Padėjome, nors paprastai mažytės skolos mūsų nedomina.

 

       Pauzė

 

       Devyniasdešimt penki litai šešiolika centų. Skola.

 

       Pauzė. Abejingai

 

       Sakai – vieniša, bevaikė, bedantė, drebančiom rankom, sena, labai sena moteris. Turi fotografinę atmintį? Sveikinu, niekad nebuvau pastebėjęs. (Trumpa pauzė) Tokių žmonių – daug.

 

       Pauzė

 

       Neįsižeisk, bet man jos istorija neįdomi. Na ir kas, kad ji, kaip tu sakai, kažkur Mašiūnuose augino vištas, prekiaudavo grybais ir uogom? (Trumpa pauzė) Na ir kas? Aišku, neturėjo tam būtinos smulkaus verslo licencijos, tai ne mūsų reikalas, bet valstybė negaudavo mokesčių. O tai jau neteisinga. Juk skolininkai tau irgi ne prie širdies?

      

Pauzė

 

       Mes pamėginome jai padėti. Bandėme paaiškinti, kokią žiaurią klaidą ji daro nemokėdama savo

skolų. (Trumpa pauzė) Ponas antstolis iš jos teuždirbo trisdešimt litų. Tik trisdešimt litų. Atrodo. O gal tik trylika. Reikėtų pažiūrėti į popierius.

 

       Pauzė

 

       Kokie Judo skatikai?

 

       Pauzė

 

       Kas tas Judas? (Trumpa pauzė) Iš Seimo? Šiandien kaip tyčia iš ten skambino. Pjaunasi kaip pasiutę šunys. (Trumpa pauzė) Nepažįstu. Bent jau į mus raštu niekad nesikreipė. (Trumpa pauzė) Regis, tu tiesiog nesupranti, kokia atsakomybė yra dirbti tokį darbą.

 

       Pauzė

 

       Taip, skaičiau, ją ištiko infarktas, bet čia jokios pono antstolio kaltės nebuvo. Laikraščiai kaip visuomet melavo, juk žinai, jiems tereikia vienadienės šlovės ir sensacijos. Pažįstu žurnalistų, kurie iš tėvo motinos išspaustų paskutines sultis, kad tik pasimėgautų kančia, atspausta rytiniame dienraščio numeryje. Tai šmeižtas, Klara. O už šmeižtą net ir seserį...

 

       Numeta ragelį; išjungto telefono pypsėjimas; naujas telefono skambutis

 

       Ir vėl tu? Klausyk, aš tuščiai gaištu brangų laiką. Maniau, po tiek metų nori pasikalbėti, ką nors man paaiškinti. Juk aš per tave, puikiai žinai, praradau viską. (Trumpa pauzė) Ne, vainiko ponas antstolis nenusiuntė, suprask, mes negalime užjausti skolininkų, mes juos baudžiame. Bet prieš tai jie patys jau būna save nubaudę, mums palikę galutinį teisingumo kirtį.

 

       Pauzė

 

       Kuo čia stebėtis: eilinis laikraštis ir vėl rašė eilinę netiesą. Jie mėgsta ją tiražuoti. (Trumpa pauzė) Tai nebuvo įrodyta, o juk kiekvieną nusikaltimą būtina įrodyti. Kaltinimui būtinas teisinis pagrindas. Ponas antstolis už vieną litą nepirko jos žemės. Nepirko! (Trumpa pauzė) Turi įrodymų? Ak, liaukis. Kiek pamenu, visada elgeisi vaikiškai. (Trumpa pauzė) Tai kas, kad jo brolis – Europos Parlamento narys? Na pati pagalvok, tai juokinga.

 

       Pauzė

 

       Žinoma, man labai gaila tos nelaimingos pilietės, bet, kita vertus, jos istorija yra gera pamoka visiems, kurie piktybiškai vengia mokėti savo skolas. Pabrėžiu – savo, ne mano.

 

       Pauzė

 

       Kaip – kartais neįmanoma?

 

       Pauzė

 

       Jeigu nors vienas pilietis nemoka savo skolų, kažkas valstybėje badauja, – taip mėgsta sakyti ponas antstolis.

 

       Pauzė

 

       Ar aš pasitikiu ponu antstoliu? Be jokios abejonės. Nemirksėdamas. Juk sakiau: jis, jo tėvas, senelis, gal ir prosenelis... Visi – antstoliai, ir kokie! (Trumpa pauzė) Teisingumas šeimyninės rangos principu. Iš kartos į kartą. Pati matai! Ponas antstolis yra mūsų amžiaus žvaigždė!

 

       Pauzė

 

       Ne, ne! Nors ponas antstolis mane vadina „padėjėju, kokio daugiau niekada neturės“, nemanyk, kad mano gyvenimas toks jau ir lengvas! Po to, kai tau paskolinau tuos prakeiktus pinigus, viską praradau. Viską, ką turėjau. Ir sielos ramybė pateko į tą praradimų paketą. Aš tau nepriekaištauju, ne, bet mano gyvenimas pasikeitė. Žemė iki šiolei po kojomis sugrįžta tik įžengus į antstolio biurą.

 

       Pauzė

 

       Ar tu žinai, ką reiškia tiek metų nesilankyti jokiame restorane, dirbti kaip pamišusiam, gyventi kaip raupsuotajam, beveik neturėti draugų ir taupyti taupyti kažkokiam kitam, galbūt niekad neateisiančiam gyvenimui? Kasdien matyti pono antstolio akis... Bet matytum, kokios gražios, kokios gražios jo akys!.. Jau nebegaliu tikėti, kad kada nors vieną laimingą dieną… Et, apie ką aš čia? Tau, kiek suprantu, kažkodėl rūpi tik nešvarūs baltiniai, taip, daug yra tokių, kurie moka juos publikai brangiai parduoti. (Trumpa pauzė) Viso gero, brangi sesute.

 

       Numeta ragelį; išjungto telefono pypsėjimas; naujas telefono skambutis; pagaliau pakelia

 

       Klausyk, nebenoriu girdėti jokių liūdnų pamokomų istorijų apie pensininkus, invalidus, vienišas motinas, apleistus našlaičius ir nestabilios psichikos karo veteranus. Prisiklausiau. Be to, puikiai žinai, kas atsitiko man, kai tau paskolinau tuos nelaimingus pinigus.

 

       Pauzė

 

       Galiausiai, jei bent vienoje tų istorijų ir slypi dalelė, dvi ar net trys dalelės tiesõs, aš čia tikrai niekuo dėtas. Visai. Galiu tau prisiekti: aš tarnauju valstybei, ne antstoliui. O mudu siekiame vieno tikslo. Ir įstatymus, beje, aš puikiai žinau.

 

       Pauzė

 

       Na ir kas čia tokio, jeigu teisėjas padeda advokatui, antstolis – teisėjui, advokatas – notarui, ir atvirkščiai? Broliška teisingųjų parama vienam kitam, nieko daugiau. Jeigu, tarkim, tu dirbi krautuvėje ir tau prisireikia degtukų – juk neini į kitą parduotuvę jų pirkti, tai būtų juokinga, ar ne? Todėl ir advokatas susijęs su teisėju taip, kaip antstolis su visa teisingumo sistema. Bendra kraujo apytaka, taip sakant. Bet jeigu tu klaustum manęs asmeninės nuomonės, sakyčiau, kad šiame akvariume tik antstoliai yra auksinės žuvytės. (Trumpa pauzė) Neneigiu, teisingumas, kaip ir įstatymo rėmai, gali turėti paklaidą. Žinai, net ir medikai kartais mirtinai klysta. Tačiau sąmoningai piktybinio pobūdžio skolos yra tyčia daroma klaida, kurią kaip sprogusį pūlinį reikia nedelsiant išpjauti. (Trumpa pauzė) Tai man nenauja: visi atvejai išskirtiniai, visi laiko save aukomis, visiems norisi atsikąsti kuo didesnį pyrago gabalą. O skaniausias, be jokios abejonės, – kaimyno pusėje.

 

       Pauzė; pašiepiamai

 

       Sakai, ponas antstolis nuskriaudė vieną tau ir man gerai pažįstamą žmogų? (Trumpa pauzė) Ar jis irgi pensininkas? Sunkiai bepaeinantis? Drebančiom rankom? (Trumpa pauzė) Tu mane gąsdini, nors man nebaisu. Kodėl? Nes aš žinau tiesą.

 

       Kiek pavargusiu balsu

 

       Na, nebent jis irgi buvo iš tos skolininkų kastos. (Trumpa pauzė; juokiasi) Apie tai jau daug ir išsamiai kalbėjome, panele, o gal jau ponia, Klara? Neskambinai man ištisus trejus metus.

 

       Pauzė

 

       Tvirtini, jog tai nesusiję su jokiom skolom, jokiais pinigais? Viskas šiame pasaulyje susiję su pinigais. (Trumpa pauzė) Ir tu nesiruoši nieko rašyti apie poną antstolį? (Trumpa pauzė) Tikrai, Klara? (Trumpa pauzė) Tai kam tu mane tardei kaip kokį dvylikametį per pirmąją išpažintį? Kam? (Trumpa pauzė; lyg ir sau) Ponas antstolis neseniai išsitarė, jog į kontorą turi skambinti iš kažkokio įtakingo dienraščio jo jubiliejaus proga. Atrodo, visai susipainiojau. (Trumpa pauzė) Hm.

 

       Pauzė; užsimiršęs, tęsdamas pokalbį

 

       Tą žmogų...

 

       Pauzė

 

       Išmetė iš antro aukšto?

 

       Pauzė

 

       Išstūmė? Kas išstūmė?

 

       Pauzė

 

       Klara, nesuprantu, kuo čia dėtas ponas antstolis? Ir kas tas į ligoninę paguldytas žmogus, kurį mudu pažįstame?

 

       Pauzė

 

       Klara. (Trumpa pauzė) Tavo toks gražus, retas vardas. (Trumpa pauzė) Pasiilgau tavęs.

 

       Pauzė

 

       Vakar sutikau gatvėje tavo draugę Vidą, na tą iš tavo klasės, ir ji man pasakė, kad tu irgi ligoninėje. Nieko daugiau nežinojo. (Trumpa pauzė) Vaikystėje dažnokai sirgdavai. Peršalimai, angina, ausų uždegimai... Ir gimei pridususi. To, aišku, negali prisiminti – ant virkštelės buvo mazgas. Mama kažkada mums pasakojo, ar pameni? Jeigu būtų pavėlavę, neturėčiau sesers.

 

       Pauzė; lyg kažką įtardamas

 

       Tu tikrai ligoninėje? (Trumpa pauzė) Ką tik atsigavai po komos? Ak, užtat tavo balsas toks silpnas.

 

       Pauzė

 

       Kur? Švento Jokūbo ligoninėje?

 

       Pauzė

 

       Palauk, palauk. (Trumpa pauzė) Nori pasakyti, jog tai tave iš antro aukšto išstūmė ponas antstolis? Nesąmonė. Viešpatie! Nieko nebesuprantu.

 

       Pauzė; susitvardęs

 

       Juk tu niekada neturėjai jokių skolų, aš tau nebūčiau leidęs skolintis. Niekam nebuvai skolinga. Niekam, tik man. Visada buvai gera mergaitė... O ta sena, skaudi skola... Dabar jau galim apie ją pasikalbėti? (Trumpa pauzė) Tada, kiek daugiau nei prieš trejus metus, paskolinau tau visas savo santaupas, užstačiau bankui butą, likau kaip stoviu, ir jeigu ne ponas antstolis, gyvenčiau gatvėje. Labai norėjau tau padėti, Klara... Ar prisimeni, kaip tu prašei, beveik maldavai pinigų tam naujam nedideliam dviejų kambarių butui miesto centre, netoli tavo darbo? (Trumpa pauzė) Nelaiminga meilė buvo tave sugniuždžiusi: abortas, depresija, nemiga, vaistai, daug įvairių vaistų. Bet jokio buto tada taip ir nenusipirkai, nes staiga vėl įsimylėjai. Džiaugiausi. Tikrai. Niekad nemačiau tavo naujo išrinktojo, nors visada vadinai mane mylimiausiu, vieninteliu broliu. Paslaptingai šypsodavaisi, kai paklausdavau, kokia jo profesija, amžius, pomėgiai. Atsakydavai, kad man jis patiks. Mintyse tuo šiek tiek abejojau. Žadėjai gauti paskolą ir iškart pradėti išsimokėti skolą. Bjaurią, didelę, juodą skolą, kuri kaip milžiniška rašalo jūra abu mus užliejo. Paskui tu dingai. Atsisakei su manimi bendrauti, o buto taip ir neįsigijai. Į jokias kalbas nesileidai. Porą mėnesių kone kas vakarą mėgindavau tau paskambinti, visada tuo laiku, kai jau turėdavai būti grįžus iš darbo. Niekada nekeldavai ragelio. (Trumpa pauzė) Klara, Klara. (Trumpa pauzė) Taip seniai tavęs nemačiau.

 

       Pauzė; susigriebęs, labai ramiai, pusiau sau

 

       Leisk susigaudyti. Reikia atkurti loginę įvykių seką. (Trumpa pauzė) Man seniai ramybės neduoda viena, atrodytų, niekuo dėta smulkmena, tačiau ji nesuprantamai graužia širdį. Man iš stalčiaus dingo (trumpa pauzė) kažkada dovanota tavo nuotrauka.

 

       Pauzė; pasakoja lyg ir sau

 

       Tokia graži nuotrauka. Labai graži. Tu ką tik baigei mokyklą, aukšta, šviesiaplaukė, dar net neįtari, kad tapsi drabužių dizainere. Tėvas laiko tave apkabinęs per pečius purpurinio aksomo fone vienoje mūsų mėgstamų fotoateljė. Abu atrodote labai laimingi. Tarsi būtumėte jaunavedžių pora. (Trumpa pauzė) Tu visuomet buvai tėvo numylėtinė. Manęs jis... (Trumpa pauzė) nemylėjo. Nežinau kodėl. Ir jau niekad nesužinosiu. (Trumpa pauzė) Aš mylėjau mamą. Dabar galiu jau pasakyti, kad buvau vienintelė jos meilė.

 

       Pauzė

 

       Ta nuotrauka gulėjo stalčiuje, pačiame dugne, ir vieną sykį, kai skubiai ieškojau kažkokių dokumentų, antstolis, ponas antstolis netyčia ją pamatęs paklausė – kas ta katytė? Pauzė

Klara, mano sesuo – nieko neįtardamas atsakiau. (Trumpa pauzė) Kitoje nuotraukos pusėje buvo užrašytas tavo namų adresas.

 

       Pauzė

 

       Prisimenu, tu pakeitei nuomojamą butą, norėjai, kad aš kada nors užsukčiau. Pameni, norėjai parodyti išsimokėtinai pirktus brangius, atrodo, olandiškus baldus, labai panašius į tuos, kokius turėjome vaikystėje. Rudos, tikros odos, labai patogius... (Trumpa pauzė) Tai buvo dar gerokai prieš mūsų kivirčą. Mudu nebendravome trejus metus, Klara. (Trumpa pauzė) Tu nieko nepaaiškinai, nenorėjai nieko man sakyti. Žinojau, nujaučiau, kad nebeturi tų prakeiktų pinigų. Ir staiga nuotrauka dingo, tarsi jos ir nebūtų buvę.

 

       Pauzė

 

       Sakyk, kas tau? Liga – nepavojinga?

 

       Pauzė

 

       Dabar jau nebe? (Trumpa pauzė) Komos pasekmės nenuspėjamos?

 

       Pauzė

 

       Palauk, bet iš kur pažįsti poną antstolį? (Trumpa pauzė) Kalbėk! Netylėk! Greta tavęs ant lovos albumėlis su judviejų kelionių nuotraukomis ir rašiklis su įspaudu – „Sąžinės šviesa“? (Trumpa pauzė) Juk tai pono antstolio įstaiga! Ak, tai štai kaip sužinojai mūsų telefoną!

 

       Pauzė

 

       Ne? Tu seniai jį pažinojai? (Trumpa pauzė) Gražu, mano antstolis ir čia įsivėlęs. (Trumpa pauzė) Dar viena moteris. (Trumpa pauzė) Klara, vienintelė mano Klara. (Trumpa pauzė) Kontoros baliukuose jis man į ausį vis pasakodavo tą pačią nuobodžią istoriją apie kelnaičių kolekciją, bet aš apie tuos moteriškus dalykus niekada nenorėjau klausyti. Ir tavo drabužėlis yra toje kolekcijoje?! Ponas antstolis! (Trumpa pauzė; susigriebęs) Ką visa tai reiškia?

 

       Pauzė

 

       Gal čia koks nelemtas atsitiktinumas, klaida, vaizduotės pokštas? Juk tavo smegenys rimtai sutrenktos? (Trumpa pauzė) Ar tau nebuvo haliucinacijų?

 

       Pauzė

 

       Trejus metus draugavai su tuo paslaptingu, angeliškos išvaizdos teisininku? (Trumpa pauzė) Vakar vienos gydytojos paprašei mano adresu pasiųsti ir jo laiškus? Dieve! (Trumpa pauzė) Prabangūs restoranai? (Trumpa pauzė) Bendros kelionės? (Trumpa pauzė) Savaitgaliai

Londone? Ar tu suvoki, ką sakai?

 

       Pauzė

 

       Tai jis ir buvo slaptingasis tavo mylimasis?

 

       Pauzė

 

       Ar gali taip būti?

 

       Pauzė

 

       Man jau senokai neramu. Nieko apie tave negirdėjau, maniau, gyveni kaip visada, bet…

 

       Pauzė

 

       Ponas antstolis? Dar netikiu. Netikiu.

 

       Pauzė

 

       Didelis apgamas virš dešinio antakio? (Trumpa pauzė) Taip, tai jis. Tai jis. (Trumpa pauzė) Nuostabiai gražios akys.

 

       Pauzė; sau

 

       Ji miegojo su ponu antstoliu, mano antstoliu. (Trumpa pauzė) Dar viena! Dieve mano! Dieve mano! Jis ją mylėjo! Galbūt mylėjo! (Trumpa pauzė) Alio! (Trumpa pauzė) Taip, girdžiu. (Trumpa pauzė) Sakai, jis nuolat grybaudavo kvailelių pinigus, radai jo laiškus kitoms moterims? Koks cinikas! (Trumpa pauzė) Ir štai jie baigėsi... Nori pasakyti...

 

       Trumpa pauzė

 

       O paskui jis tave išstūmė? (Trumpa pauzė) Už ką? Kad tylėtum? Bet ką tu jam padarei? Juk tu – mano Klara, niekam nieko neskolinga mano sesuo.

 

       Pauzė

 

       Atleisk, atsigersiu vandens. Daugiau nebegali kalbėti, pavargai?

 

       Ilga pauzė

 

       Klara, vargšė mano Klara. Vargšas mano antstolis. Tučtuojau lekiu ligoninėn.

 

       Pauzė

 

       Kaip neįleis? Aš – brolis. (Trumpa pauzė) Brolis.

      

       Pauzė

 

       Ateisiu lygiai trečią. (Trumpa pauzė) Palauk, kažkas rakina duris. Atrodo, tai jis, mano ponas antstolis. (Trumpa pauzė) Taip, tai jis. Atleisk.

 

       Numeta ragelį, šis ima pypsėti – tildamas pypsės iki pat pjesės pabaigos

 

       Ak, tai Jūs, pone antstoli. Rytoj penktadienis, kaip įprasta, ateinate susipažinti su nauja auka. (Trumpa pauzė) Kaip visada skaniai ir brangiai kvepiate, kišenės pilnos pinigų ir, žinoma, nuotraukų su gražuolių adresais. (Trumpa pauzė) Savaitgalį keliausite į kalnus ar prie jūros? (Trumpa pauzė) Ar imsite kartu kokią naują mergą? Naują, gyvą mergą! (Trumpa pauzė) Galbūt netgi blondinę. Dar vieną blondinę. Juk jūs nežinote, taip ir nežinote, kas yra tikra, tikra meilė! Nežinote, nežinote! (Trumpa pauzė) Pasakykit Klarai, pasakykite, kad aš jai atleidau. O jūs tokio padėjėjo jau niekada neturėsite.

 

       Trumpa pauzė; šūvis

 

       Pabaiga