R. Tamošaičio nuotr.
Gimiau 1981 m. Zarasuose. 2003 m. baigiau VPU lietuvių k. filologiją. Dabar esu literatūrologijos magistrantė.
Vyšnių sodas
namai, kurie
vyšniom apauga
lyg kaulelį
akies
vyzdį
įtraukia
ištraukia
po slenksčiu
pirties
pakasu
ir laukiu
kas iš to bus –
sodas
žiedu apaugo
namus
ir akis
senelių.
Pavasarį.
Medžiaginis, arba Lėlės
nusižliumbusios
plastmasinės
be galvos
viršutinio kaušo
akimis per vielutę
anglių ir pjuvenų aukšto
lėlės
irgi raudonkepuraitės
drėgnus rūbelius
pūdo arba džiausto
aptraukia
mėlyno pelėsio
gipiūru
taip,
kad negaliu
atplėšt akių
ir nosies
nuo prišalusio
stiklo
kai grįžta
kabyklon
į mėlyną
vaikišką spintą
su raudonu balionu
mamos
iš darbo parsineštas
lauko kvapas
kurį
kada nors
persiūs
man nešioti
su tom pačiom
giliom žaliom sagom.
Skruzdės
jos moka
gyventi
įsiteikti
gyvenimo būdu
išvarstyti
žemės patvartes
raišteliais –
skylutės lieka –
įkurti
niekam nematomas
kuklias kapinaites
metafiziniu siūlu –
rašymo pėdsaku –
kartis
taip įlipa
jau ne į
patį pirmą
patį antrą
lapą,
kai perskaitai,
suėda
ne todėl,
kad būtų
slaptas
pranešimas
nuo dagerotipiško
dievo
tiktai todėl,
kad į Makondą
pabaiga artėja
dar šiąnakt
mano kūnas
kimus
tavim besiblaškantis
skruzdėm apėjęs –
ryte jame radom urvus!