VYTAUTAS VILIMAS SKRIPKA
„dėliojo į lentyną knygas...“
dėliojo į lentyną knygas
į vienodas dailias dėžutes
pinigus
vynuoges
cukrų
kol prasivėrė
Galių sujudintas langas
ir išmušė ją
iš pusiausvyros
apie meilę
melodija
sielvartingoji
***
„tu stovėjai...“
tu stovėjai
ant kranto
ir tavo
kūnas
buvo
atskirtas
nuo viso pasaulio
kolei
nepapūtė
vėjas
kalbu
paprastai
taip
paprastai
kad netgi tau
iki galo
neduota
suprasti
***
I balsas „kartais įvykį keičiantis įvykis...“
I balsas
kartais įvykį keičiantis įvykis
esti išvengiamas
aš esu neišvengiamas
tu esi neišvengiamas
dievas yra neišvengiamas
likimas yra neišvengiamas
II balsas
pusiaukelėje susizgribau
pinigus ir nuolatinį bilietą pamiršęs
kito drabužio kišenėje
***
„jonas petras zigmas...“
jonas petras zigmas
ignas rimas rokas
kipras tadas pranas
visi visi visi kaip vienas
pasikartos
vse kak odin
i povtoritsia vsio
prisnitsia postučitsia
pasikartos visi visi visi
kaip vienas
boria
pavel
vania
***
„prieš daugelį metų...“
prieš daugelį metų
apleidom tą miestą
dabartės sugrįžtam
o kad spindėtų
jo bokštai
kaip andai
o kad iškiltų
prieš mūsų akis
siaustomas girių
baltiškas
žėrintis
mylimas miestas
kaip andai
kaip vakar
***
Vienišos kapinaitės
I
Po dangumi
Po dangumi
Po tylinčiu
Tautos dangumi
Šaukėnų
Užmirštas
Kaimas
II
Miegoti
Mažo miestelio kapinaitėse
Kol užmirštas būsi
Kol tapsi
Niekieno akimis
Neįskaitomas
III
Mano motina ilsis
Prie miško
Giliai po žeme
Kažin ar
Norėtų jinai
Kad aš šiam
Pasauly
Ilgam užsibūčiau
IV
Ra
dome
Vyrišką
Tobulą
Laisvę
Sudervės
Mažose
Kapinaitėse
V
šūdinas
laikas
regėjau
ištisą
amžių
rašysiąs
poeziją
o
štai
negaliu
daugiau
nė
eilutės