Vėjo vienuolis

Ėjo, sustojo, užmigo, vėl ėjo,
Ėjo su vėju, ėjo su tyla, ėjo,
Ėjo kaip žirgas, ėjo,
Ėjo, nei žengė, nei žvengė, tik ėjo,
Ėjo tarsi tiksėjo, ėjo – tikėjo,
Žydėjo kalnų gėlės
Ir ėjo gėlės per kalnus
Ir kalnai sužydėjo,
Ir sieloje tapo gražu!

Bet atlėkė velnias
Su vienu sparnu
Ir sukrankė kranklio balsu
Tarp kalnų –
Grąžink mano sparną,
Čia mano kalnai,
Aš noriu skraidyti
Tarp savo kalnų,
Aš noriu matyti
Save tarp kitų angelų!

O tas, kuris ėjo,
Tas brolis, gal vėjo,
Gal vėjo, gal brolis,
Gal vėjo vienuolis,
Jam padavė gėlę
Ir vienas nuėjo,
Palikęs tą velnią
Su vienu sparnu
Tarp kalnų…

2004. XII. 2



Gitara

Aš nebijau mirties
Aš groju gitara
Todėl kad tos mirties
Nebuvo ir nėra



Wasted time (6.6600)

Play – boy

Visą laiką žaidžiau,
Kol pražaidžiau visą laiką.
Sėdžiu dabar pragaro bare
Ir gaudau lūpom žvaigždes…



Moteris

Mylėjau, tikėjau –
Pasiklydau tarp klaidų.
Ir pienių vyną gėriau
Iš tavo krūtų.



Nykštukas

Buvau naikintuvas –
Niekinau tai, kas žemai…
Bet pasakė nykštukas:
Nieko tu nežinai!



Jojikas

Buvau svajotojas –
Jojau ant svajonių,
Kol prijojau
Liepto galą. Jau.

2004. III. 10



Nobelio premija

 

         Borisui P.

Patekau aš į spąstus, žvėrie!
Netgi Dievas manęs nepaguos.
Ogi rėkia kiti man: – Nerėk!
Nes pakliūsi bedugnės rugiuos.

Taigi aš jau seniai įkritau
Į tą didelį gylį vandens.
Tu galvojai, kad skirta ne tau,
Kad gyvenimas – pasivaidens?!

Nei čia Piteris, nei čia Maskva.
Teka Nemunas, teka Neris.
Teka Volga ir teka Neva –
Visos upės visus mus praris!

Ak, Borisai, liūdnasis žmogau,
Viskas skirta ne tau ir ne tau…
Mus visus vieną naktį pagaus
Kaip vilkus – su žaibu. Be lietaus.

2004. XII. 23



Mus vėjas užmigdė

Mus vėjas užmigdė vien vėjas
Užmigdė mus vėjas būrėjas
Užmigdė mus vėjas
Tai kas dabar bus?

Tai kas dabar bus?
Ateis gal ateis gal ateis
Gal broliai gal seserys vėjo
Ir žais su mumis oi kaip žais
Ir sužeis mus visus per sapnus

Mus vėjas užmigdė būrėjas
Tai kas dabar bus?..

2005. I. 8



Žirgai

Žirgo kojų stygos
Skamba ir skamba
Slėniuose, pievose ir kalnuose.
O joms atsiliepia ataidi
Kumelės speneliai varpeliai
Laukiant žvingaus kumeliuko
Aušroj…

2004. XII. 3


 

Išėjau į naktį

Į naktį išėjau
Kaip kvailas klounas
O raktą pamiršau
Be rakto – atgal į naktį
Grįžau
Kanopomis sugrioviau
Svetimų
Žvaigždžių
Namus
Dabar negaliu sugrįžti namo čia
Kol nepastatysiu namo Ten.

2004. XI. 12