***
ieškojau aš visatoje tavęs
ir niekur neradau kelių
iš nebūties
***
akimirka minties
akimirka būties
ir švento dvasios riksmo
***
ir tuomet tu pamatysi
tikrovę
kreivo veidrodžio karalystėje
***
prisiglausk prie širdies
o sidabrinis debesėli
aš myliu tavo bedugnę
***
tylos metafizika rožėje
tylos metafizika kambariuos
kur nėra tavo kapo
***
naktis prasiskleidžia
kaip rožė juoda
užsimerkus
***
sudievintas žmogus
šėtonas rodo
apverstą pasaulį
***
žiūriu į Dievą
aš pro ašaras
skeveldrose visatos
***
tu dangų pamatei
atsispindėjusį
rožyno gelmėje
***
ten dvasinėj migloj
bridai į sidabrinę
amžinybės liepsną
***
aš angelą matau
jos įsčiose
vien gėryje pradėtą
***
iš dykumos į dykumą
ėjai apie pasaulio pradžią
pasvajoti
***
dangaus ekstazėje
pilnatvėje žydėjo
siela vieniša
***
pašauk mane mintie
į puotą
kursime tikrovę
***
pašauk mane tarei
nudegino šviesa
ir praregėjo saulė tavyje
***
praskrido paukščiai
po vidurnakčio
tarytum verksmas jų balsai
***
kas tarp rožių baltų
žydras žaibas
įrėmins dausas
***
nebijoki dangaus
jis tarp veidrodžių
spindi gražiai
***
ką tu kuri širdie
kai prie rožyno
žvakę užsidegusi meldies
***
tavo kūnas
prieš veidrodį baltas
ir toks nemarus
***
nežinai kas yra
man tikrovė
ji skleidžia tave
***
susapnuoji žodžius
ir taip sukuri kalbą
visatai
***
absurdo magija
vienatvės spindulinga
patirtis
***
bežodis jausmas
o būtis
ji buvo nutylėta
***
gražiai spindėjo
jūra
pro pušų šakas
***
ir leidosi žemyn
kadaise švietusi giliai
šventoji saulė
***
tu pakilai
iš meilės guolio
sužeista širdim
***
švytėjo angelas
iš įsčių žvelgė
kurianti šviesa
***
dangus pradėjo pradžią
ir nušvito sodai
mėnesienoj
***
visatos ritmas
tampantis žodžiu
nuauksino mintis
***
tu gyveni sapne
lyg būtum prisikėlus
ir sudužus
***
giliai alsuoja sąmonė
visatos dulkėse
atgimdanti save
***
pražydo feniksas liepsnoj
ir užgiedojo
dangūs
***
tave stebės Dievybė
pro visatos
purpurinį vaizdą
***
regėsi krintančias žvaigždes
į veidrodį
įrėmintą visatos
***
trapumas Dievo tu sakai
Jis kaip uola
ir niekas nepalies