Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad lapkričio 18 dieną mirė jos narys, prozininkas, dramaturgas, žurnalistas Antanas Bieliauskas.
A. Bieliauskas gimė 1928 m. liepos 27 d. Marijampolės r., Aštrulių kaime. Baigęs Prienų vidurinę mokyklą įstojo į tuometinį Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, kuriame 1953 m. įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę ir iš karto pradėjo dirbti „Tarybinio mokytojo“ redakcijoje skyriaus vedėju. Nuo 1960 metų dirbo „Literatūros ir meno“ Literatūros ir literatūros kritikos skyriaus vedėju, o nuo 1962 iki 1968 metų ėjo vyr. redaktoriaus pareigas žurnale „Ekrano naujienos“. 1968–1972 m. Lietuvos mokslų akademijoje dirbo Mokslinio organizacinio skyriaus vyr. redaktoriumi, o nuo 1972 m. iki pensijos vėl grįžo į „Tarybinį mokytoją“ ir ėjo kultūros skyriaus vedėjo pareigas.
A. Bieliauskas – LRS narys nuo 1973 metų, devynių knygų autorius. 1955 m. parašė pirmąją pjesę „Egzaminas“, ji buvo pastatyta Vilniaus valstybiniame akademiniame dramos teatre ir 1956 m. išleista atskiru leidiniu. Kitas pjesių rinkinys „Nebaigtas portretas“ pasirodė 1961 m., o 1960 m. kartu su Gintautu Iešmantu išleido apybraižų rinkinį „Kad žemėje žydėtų gėlės“. 1972-aisiais A. Bieliauskas paskelbė pirmąjį apsakymų rinkinį „Siūbavo jovarai“. Vėliau pasirodė apsakymų knyga „Raudoni žilvičiai“ (1978), kelionių novelės „Po mėlynu Havajų dangum“ (1986), apsakymų rinkinys „Atsisveikinimas su meile“ (2004). 1987 m. A. Bieliauskas sudarė mokytojų poezijos rinktinę „Pabūk džiaugsmu“.
Antano Bieliausko proza ir draminė kūryba yra realistinio tipo, joje atsispindi visuomeninės ir moralinės problemos, apsakymuose nestokoja detektyvinių elementų. Daugiausia šis rašytojas savo jėgų ir sumanumo skyrė pedagoginei spaudai, joje propaguodamas kultūros ir literatūros problemas, o kita vertus, žurnalistinis darbas ir visuomeninė veikla davė jam nemaža šviežios, gyvenimo tikrove prisodrintos medžiagos, kurią jis sėkmingai naudojo savo apsakymų knygose.
LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS VALDYBA