Dino Buzzati (1906–1972) – italų rašytojas, dailininkas ir poetas. Milane lankė mokyklą; studijavo teisę, mokėsi piešti, groti smuiku ir pianinu. 1920 m. gruodį parašė savo pirmąjį literatūrinį tekstą „Kalnų daina“ (La canzone delle montagne). Nuo 1928 m. ėmė dirbti žurnalistu „Corriere della Sera“ redakcijoje, vėliau tapo šio laikraščio redaktoriumi. Rašė straipsnius apie teatrą, kūrė iliustracijas. 1933 m. pasirodžiusi pirmoji D. Buzzati knyga „Kalnų Barnabas“ (Barnabo delle montagne) buvo palankiai įvertinta skaitytojų. D. Buzzati išgarsėjo romanu „Totorių dykuma“ (Il deserto dei Tartari; 1940), kuris laikomas svarbiausia rašytojo knyga. Ne ką mažesnės sėkmės sulaukė ir kitas rašytojo romanas „Meilė“ (Un amore, 1963). D. Buzzati parašė nemažai apysakų ir novelių. Rašytojo kūriniams būdinga baimės, nevilties ir laikinumo motyvai, žmogaus pastangos nugalėti likimą, realistinė pasakojimo maniera, fantastiniai simboliai ir elementai, ypač jaučiama ryški F. Kafkos įtaka, egzistencialistinė pasaulėžiūra. D. Buzzati buvo įvairialypis kūrėjas: prozininkas, dramaturgas, eseistas, poetas, libretų autorius; tapė, kūrė scenografiją bei iliustravo savo knygas.. „D. Buzzati įvilioja į slaptingą pasaulį: vedžioja kasdienybės takais, kur tiek fantastiškiausių paslapčių, absurdo, paradoksų, stulbina netikėtais posūkiais, metaforomis, aliuzijomis, parabolėmis. Tai bėgančio laiko ir amžinos sielos poetas, pasakininkas, dramaturgas“ (Audrius Musteikis).