Belcampo (tikr. Hermann Pieter Schoenfeld Wichers, 1902–1990) – nyderlandų rašytojas. 1939 m. baigė juridinį fakultetą, tačiau tapo gydytoju. Užsiėmė privačia praktika iki pensijos. Pirmoji knyga – „Verhalen“ („Pasakojimai“,1935). Visi Belcampo kūriniai paremti autobiografiniais motyvais, nevengiama aštrios ironijos. Šeštajame dešimtmetyje rašytojas ėmėsi filosofinių temų, pradėjo kurti mokslinę fantastiką. Žymiausios knygos - „Belcampo fantazijos“ (1958), „Tarp žemės ir dangaus“ (1959), „Po paslapties skraiste“ (1964). Mus supančio pasaulio netobulumas, karčiai ironiškas požiūris į pačias didžiausias nelaimes – būdingiausi Belcampo kūrinių bruožai. Rašytojas buvo apdovanotas įvairiomis premijomis, jo vardu pavadinta mokykla Groningene.