Werneris Aspenströmas (1918–1997) – švedų poetas ir prozininkas. Debiutavo 1943 m. būdamas 25-erių, pripažinimo sulaukė1946 m. poezijos rinkiniu „Riksmas ir tyla“. Rašytojas apdovanotas daugeliu prizų, 1969 m. pelnė mažąją Nobelio premiją už poeziją. 1980 m. tapo Švedijos Akademijos nariu. W. Aspenströmas išleido daugiau nei 20 poezijos rinkinių bei keletą prozos ir dramaturgijos knygų. Jo poezija yra išversta į daugelį kalbų, taip pat ir į lietuvių (rinkinys „Šiaurės dvasia“, 1997). Tai vienas ryškiausių moderniosios švedų poezijos atstovų, kritikų vadintas „kasdienybės poetizuotoju“. Jo poezijai būdingi paradoksai, uždara erdvė, ironija, spontaniški išgyvenimai. Čia nėra „melsvos poetinės miglos“, filosofinių samprotavimų, literatūrinių klišių ar šablonų. Eilėraščių rinkinys „Sniego legenda“ (1949) davė pradžią šeštojo dešimtmečio lyrizmui, idilei, saulės šviesai, žaismei ir buvo savotiška atsvara penktojo dešimtmečio poezijai, skelbusiai baimę ir vertybių praradimą.