Accessibility Tools

Gytis Norvilas skaito eilėraščius ŠMC. Benedikto Januševičiaus nuotraukaGytis Norvilas skaito eilėraščius ŠMC. Benedikto Januševičiaus nuotrauka       2012 sausio 27 d. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centro rūsyje vyko Juliaus Kelero rengiami 19-ieji poezijos skaitymai, kuriuose dalyvavo poetai Gytis Norvilas, Sonata Paliulytė, Kerry Shawn Keys, Karl Larsson (Švedija) ir pats J. Keleras.


       Gytis Norvilas skaito eilėraštį „keliavau tavo kūno dykuma“:




keliavau tavo kūno dykuma


keliavau tavo kūno dykuma, kupranugarį girdžiau iš bambos. nakčiai apsistojau krūties kopos užuovėjoj, kur po įkaitusia oda snaudė skorpai ir gyvatės. voliojos Jericho rožių galvos. keliavau tavo kūno dykuma. ji mainės, degė ir raitės. neturėjau tikslo, galutinio taško, kurs garantuotų pabaigą ir atilsį. virš ratus suko pasiklydusios gervės. troškino, aplink nė šešėlio, kurio galėtum nusitverti. buvau vabzdys maldininkas, laukiantis ryto rasos ant tavo blakstienų. keliavau tavo kūno dykuma, į mirties slėnį traukė numirti akys. kryptį rodė apgamų ir raukšlelių žvaigždėlapiai, kuriuos sudarė akli topografai. ant šlaunies ryškiai švietė Grįžulo Ratai. vis šaukiau ir šaukiau: „beprotybė yra baisi – kelio nėra ko paklausti...“ šauksmas į tuščią šulinį – – –
pasiklydau, nes keliavau klysti, tam buvau ir gimęs. gyvenimas – tai kupranugario kupros. keliavau tavo kūno dykuma, kliedėjau, sukau ratus, grįždavau į tą patį tašką, it savižudis prie taburetės. aistra metė kilpą ant kaklo, o užveržė naktis. kupranugaris vis gėrė ir gėrė, o aš meldžiausi prie rentinio: „beprotybė yra baisi – kelio nėra ko paklausti...“

paryčiais stojo smėlio audra – – –
bet antai – tu tik šukavaisi plaukus koridoriui priešais išgaubtą veidrodį

        2011 02 01


       Literatūra ir menas, 2012-01-20


       Žiemos žodžiai

       2012-02-02