Janavičius Vytautas
janavicius-rastaiVytautas Janavičius (1924–1995) – prozininkas. VU studijavo mediciną. Kariavo Rytų fronte vokiečių SS dalinyje, buvo sunkiai sužeistas, pakliuvo į amerikiečių nelaisvę, iš kurios pabėgo. Tęsė medicinos mokslus Freiburgo universitete bei Australijoje, į kurią atvyko 1950 m. su savo žmona poete A.Veščiūnaite. Debiutavo 1952 m. žurnale Literatūros lankai, išspausdinęs romano Vaikystė fragmentą. Jau šiame nebaigtame romane išryškėjo prustiškas, estetiškai išgrynintas, poetiškai išskaidrintas V.Jankavičiaus stilius. 1962 m. išleido apysaką Pakeliui į Atėnus – poetinę Tesėjo mito interpretaciją. Antikos kultūroje ieškoma žmogaus tikrumo, dvasinio grožio ir harmonijos šaltinių. Čia, anot V.Kubiliaus, istorijos griūčių ir vertybių iškamuotas žmogus glaudžiasi prie mitinio herojaus, kuris žinojo kaip elgtis ir išlikti garbingam. Mitologiniame siužete V.Janavičius įžvelgia archetipines žmogaus egzistencijos situacijas, o Tesėjo figūra atstovauja išdidžių ir vienišų keliautojų priedermei, kupinai amžino nerimo, nesusitaikymo su kasdienybe ir bekompromisinio veržlumo. Visa apysaka – estetiškai išjausto stiliaus dailyraštis, bene vienintelis egzodo literatūroje šalia A.Vaičiulaičio pasakų ir novelių. 1975 m. Sidnėjuje išleistoje apysakoje Nevykėlio užrašai viešpatauja panašaus pobūdžio nesusitaikymo su tikrove ir maištaujančio vienišumo pasaulėjauta, autentiškas tikrovės išgyvenimas perteikiamas ambivalentišku prasmės ir raiškos santykiu, sakinyje radosi dar daugiau metaforinio puošnumo.