Sofija_Kymantaite_Ciurlioniene
Atsibudau netikėtai ir be galo nusistebėjau — toks didelis vanduo — ramus — tyras — perregimai tyras — tačiau dugno nematyti...
Žiūrėjau į gelmę — nematyt niekur dugno nei šešėlio.
Mažutėj laivelėj buvau viena, aplinkui lengvai siūbavo vanduo...
Argi be dugno? — Iš tikro be dugno — slankė mano mintyse.
Sušlamėjo baimės sparnai... bet nuvijo ją šalin sparnuotas džiaugsmas.
Be dugno------iš tikro be dugno — o aplinkui ramiai
siūbavo tamsios perregimos vilnys — iš gelmių ėjo lyg šnekos kokios... alsavimas, gal dainos aidas...
Nežinau — buvo tyla — paslaptinga tyla — bet žinai — tyla niekuomet nėra tuščia.
Klausiau vandenų tylos — ir jutau, kad tyloj daugiau yra gyvos sielos negu trenksmingiausioj audroj.
Tamsios perregimos vandenų bangos tarytum šlama, šneka ar dainos aidą glamonėja...
Klausau —
Taip tylu — jos šlama šneka... O aš nesuprantu.
Nesuprantu — nes jos dugno neturi.
Žvelgesys mano skęsta gelmėj, nežinodamas, kur atsirems.
Taip tyros aiškios perregimos bangos.
Ir vėl baimės sparnai sušlamėjo — ...Kodėl nesuprantu?
Bet sparnuotas džiaugsmas baimę šalin vijo — kam reik suprasti?
Sparnuoto džiaugsmo sparnai plastėjo vis smarkiau-— leidau drauge su juo savo žvelgesį —
Mintis sužaibavo: atsiradai stebuklų pasaulyje —
Nustojau alsavus.
Iš bedugnės lengvai, tyliai dygo stebuklingi žolynai — gėlės.
Nematyti žolynai... balti... lengvesni negu voratinkliai, saulėje kybantieji, balti — o iš atidarų jų taurių plastėjo melsva liepsna.
Nematyti stebuklingi žolynai — laivelį mano aptūpę paukščiai.
Balti paukščiai------
Žuvėdros?.. Gal... gal ir ne...
Iš kur tas aidas plaukia?
Gal toj bedugnėj kybo užburta viešpatija? — ir iš ten stebuklingi varpai praskambėjo...
Girdžiu — tai užburtoj viešpatijoj į šimtą metų kartą sklinda tokie aidai... Stebuklingų varpų daina.
Stebuklingų varpų daina.
Perregimos ramios tamsios bangos šlama: supranti?..
Myliu —
Balti paukščiai pradeda irti sparnais — laivelė plaukia.
Žinai kur? — šlama tamsios perregimos bangos.
Myliu —
Žolynų galvos lenkias prie manęs:
Žinai Kas?..
Myliu —
1908
Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Raštai, t. 1: apsakymai, apysakos, eilėraščiai, poemos. V.: Vaga, 1986.