Daiva Molytė-Lukauskienė (g. 1967) – poetė, dailininkė, žurnalistė. Debiutavo 2002 metais eilėraščių knyga „Natiurmortas su gudobelės šaka“, už kurią paskirta Z. Gėlės premija. Knygos meno konkurse „Vilnius 2002“ ši knyga pelnė apdovanojimą. D. Molytės-Lukauskienės eilėraščiai versti į lenkų, rusų, baltarusių kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 2006 m. išleido antrąjį poezijos rinkinį „Baltas kvadratas juodame fone“. „D. Molytės poetinių tekstų išskirtinis bruožas – minimalistinė raiška, ji kuria asociatyvią poetinę kalbą, kurioje dominuoja potekstė, užuomina. Eilėraščio visuma kuriama ne tik žodžiu, bet ir vaizdu, jie poetės knygoje sudaro nesuardomą vienovę, kai kur net grafine žodžių, skiemenų ar raidžių išdėstymo tvarka mėginama kurti įspūdį, tad vaizdas ir žodis, o kartais ir akustinis efektas, muzikinis elementas tekste puikiai dera.“ (Dalia Kuizinienė)
Eilėraščiai iš rinkinio „Baltas kvadratas juodame fone“ (2006)
Tokia žiema
Nurausvintame danguje
susprogusios valandos
tik akyse
šuoliuojant
akmeniniais laiptais
pro seną universitetą
belapiai siluetai
nupaišyti
drebančia ranka
nudilusio grafito
prieblandoj
lengvai pakibusios
bedvasės linijos
bėgių
dūzgiančių laidų
tilto turėklų
gatvių ir
šaligatvių konteineriai
vyriškis
pila
skaidrų skystį
į save
į amžiną kiaurymę
tuštumą
ir nepasotinamąjį kūną...
Daiva Molytė-Lukauskienė. Baltas kvadratas juodame fone: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Paveikslas juvelyro dirbtuvėje
Išdidžiai
žvelgia ekstravagantiška
miestietė.
Ryškiomis akimis
dryžuotų tapetų fone.
Žalia oranžinė geltona violetinė
spektro spalvos.
Auskarai žiedai koljė apyrankės
segės sidabro vario aukso
balto geltono.
Numarginta palaidine.
Kruopščiai tapytais nėriniais.
Sunertomis ant pilvo rankomis
apvedžiotomis plona linija
kuri išryškina
sustingusio
judesio gležnumą.
Kaukšint
plaktukams.
Naujas papuošalas tavo portretui.
Daiva Molytė-Lukauskienė. Baltas kvadratas juodame fone: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Triratis vežimėlis
Glaudus ryšys turintis teorinę
Ir praktinę reikšmę
Tarp tavęs manęs ir mūsų
Visų ypač dabar ypač šiandien
Naujos meninės išraiškos forma
Didėjančios moters krūtys
Gal vaikučiui pirksime triratį vežimėlį
Vežiosime kol paaugs dainuodami
Lopšines mūsų močiučių giesmeles
Įvairiausių geometrinių formų
Skambalėliai aidės iš tolo
Per žalio rudenio pievas
Nusidrieks voratinklių mintys
Užlipusi ant pilko akmenėlio
Pažvelgsiu į tavo tolimo širdį
Daiva Molytė-Lukauskienė. Baltas kvadratas juodame fone: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Pamiršti stebuklai
Šaltas sumintas sniegas miesto parke tik
Šunys ir senoliai ir stumdančios vežimus
Moterys kažkur tarp kreivų sausuolių krinta
Išretėjusioje aikštėje šviesa ant senų pamatų
Ant vaiduokliško gyvenimo prisiminimų
Laukiant stebuklo tik atsisveikinimo
Kartėlis paliečiantis tavo lūpas
Riedanti žiemos saulė vis dar žaidžia su mumis
Slėpynių kliūdama už medžių kamienų
Apakina tylėjimu.
Nostalgiški prisiminimai prisiglaudžia
Prie seno suolo
Blaškosi suirusio asfalto taku
Kažką bambėdami čiupinėdami žiūrinėdami
Tarsi iš praėjusios dienos praėjusio dešimtmečio
Viską ką turi kas yra šioje pilkoje
Neišsprogusių pumpurų ir žievių karuselėje
Suvytusiame sniege šalti aikčiojimai
Viskas viena vienišiausia būtis
Telpanti mažoje rankinėje kurią
Laikysiu arčiau širdies arčiau širdies
Bet ir čia nesaugu jau nesaugu...
Daiva Molytė-Lukauskienė. Baltas kvadratas juodame fone: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Nuo taško iki tiesės
Viena iš daugelio galimybių
Rinktis regėjimo kryptį
Gulint lovoje perpjautu pilvu
Prikabintai prie lašelinės
Iš kurios tyliai kapsi
Gyvenimas mažais lašeliais
Teka gyslomis ir kapiliarais
Maitina smegenų ląsteles
Ir kasdienybę kurios
Laukei ir ilgėjaisi žvelgdama
Į vieną vienintelį tašką
Kuris yra viso labo tik
Brėžiamos tiesės projekcija
Daiva Molytė-Lukauskienė. Baltas kvadratas juodame fone: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Neįrodytos hipotezės arba
enterovirusinė infekcija
paprasčiausios spėlionės
baltojoje palatoje
nuo pagalvės krinta
ryškus šešėlis ant
gelsvos buko sienelės
plastinė kompozicija
miegų monumentas
nykstantis kintant šviesai
už stiklo sienos
bilda metalinis liftas
aukštyn žemyn ant
storų plieno lynų
vėžinasi moteriškė
lyg rudeninė gegutė
iš kaimyno laikrodžio
kiekvieną kartą
stabtelėdama
išlenda sukukuoti
Daiva Molytė-Lukauskienė. Baltas kvadratas juodame fone: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Tamsus autoportretas
Senis ir jo televizorius
Neramių bemiegių naktų
Ir dienų chaose
Čia pat už sienos
Skausmingai diktuoja žinias
Diktorius užmušdamas tylą
Senis ir jo televizorius
Užpildo laiko erdvę
Balto kambario riksme
Daiva Molytė-Lukauskienė. Baltas kvadratas juodame fone: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Autobiografinė
monotipija
Žvelgia iš padilbų
išvarvėjusiomis akimis
tušu nutepliotomis blakstienomis
spalvina žodžius bebalsė
bedantė nuolatos seilėdama pirštą
nulaužtu nagu ji
smeigia seniai išblukusį veidą
monotipiškai banalų derinį
tamsiausiąją dėmę
eksponuojamą
masyvaus interjero
ažūriniame paviršiuje.
Lyriniai sąskambiai
abejonių verpetai
reklaminio įvaizdžio
manieros
kažkur giliai
praeityje paslėptame
kuždėjime apie buvimą...
Daiva Molytė-Lukauskienė. Baltas kvadratas juodame fone: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Žuvienės virimas
kaičiu žuvienę
į verdantį vandenį
krinta galvos
uodegos pelekai ir
šiaip minkštimai
išskrostuose pilvuose
daug jūrinių
kriauklių begėdiškai
pasidauginusių
erotiškų spalvų
moteriškos ir
vyriškos lyties
laižau lūpas pirštus
apčiulpiu kaulelius
pipirėjantis skonis
Daiva Molytė-Lukauskienė. Baltas kvadratas juodame fone: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Besikeičiantys langų ritmai
Stingstant vyzdžio juodumui
Telpa gausmas ir riksmas ir paprastas
Triukšmas
Šitas ūžiantis miestas iš
Juoko ir vaikiško verksmo ir
Apgaus ne tave ne save ir ne ne mus
Regint akmenio pilkumą plytų rausvumą
Antrąsyk trečiąsyk
Įeinu pro šarvuotas duris ir
Iriuosi tarp šių daugiaaukščių gyvenimų
Pro namus virš medžių
Virš marketingų ir vaikų darželių
Virš bažnyčios varpinės...
Daiva Molytė-Lukauskienė. Baltas kvadratas juodame fone: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Be pomecies
arba gražios prostitutės pasakojimai anglų bulvare
neprisimenu kūrino žanro
ir pavadinimo
kuriame puslapyje sutikau
šį vyrą
plačių pečių žydrų akių
neprisimenu kuriame
puslapyje ir kada
jis nurengė mane
gašliai įsisiurbė į krūtis
išbadėjęs lyg
kūdikis
šis vyras kariūnas
majoras ar prokuroras
gydytojas ministras ar
šiaip žymus menininkas
ar politikas
lakūnas inžinierius
sunkvežimių
vairuotojas
ir
taip toliau
gal tai buvo nicoj
anglų bulvare
kylant lėktuvams
o gal šiaip pakelės
viešbutyje
turistinėje klasėje
gal tai buvo
viduržemio jūroje
monako princo jachtoje
o gal ledinėse alpėse
tirpstant sniegui
neprisimenu nieko nieko
nieko tokio
Daiva Molytė-Lukauskienė. Baltas kvadratas juodame fone: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Baltojoje nerimasties karalijoje
vienadieniai lašalai
garsiai zvimbauja
jų pilna ant rudų sienų
ant ornamentuotų užuolaidų
po stalu ir spintose
ažūrinėse miegamojo lovose
guli.
jie neskraido tik
beldžia į šaltą stiklą
nepakitę evoliucijos eigoje
chaotiškai pabirę ant
baltos popierinės plokštumos
susilieja į abstrakčią kompoziciją
skambant bažnyčios varpams
ir vakaro žinioms susitikimo džiaugsmui
ir atsisveikinimo kartėliui
Daiva Molytė-Lukauskienė. Baltas kvadratas juodame fone: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Yra... arba būti
Kreivas rytas kaip tavo šypsnys
Susitikus mažoj periferijos aikštėj
Žydi erškėčiai vasaros vidury
Patriarcho žodžių vainikams
Kitoniškas švytėjimas
Akmenėjantis laukimas
Nenoriu kalbėti nes
Negaliu čia būti
Bet jau esu esu esu...
Daiva Molytė-Lukauskienė. Baltas kvadratas juodame fone: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Plastiški žodžiai beribėje erdvėje
Stoviu nuošalėj ir stebiu poetus
Būriu priartėja prie
Vaišėmis nukrauto stalo
Geria pigiausią vyną ir gerą naminę
Dievo Bakcho garbei
Mažame menų galerijos kiemelyje
Kažkas tyliai būbuoja į ausį
Dabar ji yra šventoji šventoji
Kieno aureolę užsidėjau ant galvos
Ar ant pilvo penktą nėštumo mėnesį
Žvelgiu į pilkas sienas
Padengtas cementiniu tinku
Nesiremiant jokiomis etruskų ar graikų
Statybos tradicijomis šiame milžiniškame
Teatre amfiteatre forume puoštame
Seniai išsisklaidžiusiais žodžiais
Seniai nugargsėjusiais žodžiais
Daiva Molytė-Lukauskienė. Baltas kvadratas juodame fone: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Dirbtinis apvaisinimas
Suskirdusiais kulnais
Nušleivotais batais
Keliavo laimės
Žiburėlio
Link
Sukilėlių gatve
Bučiuodamas
Lietų
Masturbuodamas gyvastį
Kur didžiąja raide parašyta
Tradicinė poza
Padeda išvengti
Mirties
Daiva Molytė-Lukauskienė. Baltas kvadratas juodame fone: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Melancholiškas etiudas
Kambarys – tavo urvas gėlėtais tapetais,
O tu pelė.
Žiūri į baltą, sniegu užklotą daržą,
Į medžius, į sausus žolių stiebus,
Keistas pėdas.
Meluočiau sakydama kitaip. Meluočiau.
Jau temsta.
Pūga užpustys tavo ilgesį,
Tik žalios akutės blizgės
Lango šviečiančioj nišoj.
Daiva Molytė-Lukauskienė. Baltas kvadratas juodame fone: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Poledinė žūklė
Du tamsūs taškai tolumoj
Balto sniego ir baltų debesų bangavime
Mano vyrai ieškantys žvejų ir žuvies
Vienas didelis kitas mažas
Žiemiškoj apsupty nepažįstamoj žemėj
Kur supilti žvyro kalnai ir žodžiai
Pašaliniams vaikščioti draudžiama
Du tamsūs taškai
Vienas didelis kitas mažas
Baltame sniege lyg
Balto popieriaus lape
Nupaišo po žuvį
Daiva Molytė-Lukauskienė. Baltas kvadratas juodame fone: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Kvietimas
Vienkartine servetėle nubraukiu
vienkartinę ašarą
žymieji Šilutės potvyniai
užtvindo egocentrišką buvimą
išsiliejusį iš krantų
skambant gitarai ir varinei kapeikai
nuskrieja popieriniai žodžiai
amžinai Jūsų
vienkartinis žmogus
Daiva Molytė-Lukauskienė. Baltas kvadratas juodame fone: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
* * *
Jis tušuoja
Malevičiaus
Juodus kvadratus
Juodą gyvenimo meilę
Ir mane juoda spalva
Tarsi
Ne
Vil
T
Y
L
I
A
I
D
E
N
G
I
A
.
.
.
Daiva Molytė-Lukauskienė. Baltas kvadratas juodame fone: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Hidra
Šerkšnas nuo tavo blakstienų
Į alkaną mano širdį
Išbadėjus ir nepasotinama
Hidra prilipus prie skruosto
Švelnaus tavo sapno
Šaltą žiemos dieną
Sūpuodama aistrą
Vis dar alkana
Lernos gyvatė
Daiva Molytė-Lukauskienė. Baltas kvadratas juodame fone: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Sutemos
Vien tik gausmas pilkų traukinių
Ir nutolstančių lūkesčių bėgiai.
Negirdžiu širdimi. Vėlu.
Lyg žiūrėčiau nuo tilto, kur vėjai
Atidangsto nuo veidrodžių sniegą,
Nuo jūros ir miško vėlyvą gruodį.
Apnuogina sielą. Anapus esi.
Neįžvelgiamas ir nepaliečiamas
Suledėjusiais pirštais.
Tik tilto turėklai ir girgždantis sniegas,
Ir gaudimas pilkų traukinių,
Ir nutolstantys bėgiai...
Daiva Molytė-Lukauskienė. Baltas kvadratas juodame fone: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Baigiamasis koncertas
palytėtas laikas
suteka į rudeninį divertismentą d-dur
klastingi voro nėriniai
apraizgo akis
sulipusios blakstienos
neleidžia išsivaduoti
iš bjaurių glamonių kokono
zurziantys lašalai
tylančiais akordais paženklina
priešmirtinę vasaros dieną
Daiva Molytė-Lukauskienė. Baltas kvadratas juodame fone: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
