zagrakalyte agne


MENINIS KLONAVIMAS


Mylimas kojų nagus
Ant kultūrinio leidinio karposi
Kai nieks nematys - laižysiu
Žirklučių ašmenis - liko
Kokia dulkelė vistiek
Giliau įsipjovus liežuvį
Kraują su dulkėm išminkius
Nusilipdysiu vaikelį

Guldysiu degtukų dėžutėn
Iš jo marškinių pažastų
Iškirptom skiautelytėm
Išklojus
Tegul įkvimpa taip svaigiai
Tevirpa pakinkliai praeivėms

Iš kriauklės, vonios,
Nuo paklodės
Po vieną plaukelį surinksiu
Turės tokius plaukus
Nešiosis
Ten skendinčias moterų
Plaštakas

Jam nusičiaudžius džiovinsiu
Nosines ant radiatorių
Išdžiūvus gramdysiu kruopščiai
Šičia bus dantys - išdrožus
Nušveisiu citrinų žievelėm
( žybčios mergoms, kai užaugs )



***

Savininkai visada išvažiuodavo
prasidėjus liūčių sezonui
visi kaip vienas pamiršdavo
palikt kibirėlį anglių
iš anksto žinodama kūkčiodavau
( gal ir liūtys dėl to )
nuo drėgmės išbrinkdavo
sentimentaliai džiovintos rožės
stingdavau
tada žemė pro pusrūsio langus
visada sliekais kvepėdavo
tada man būdavo taip blogai
iki pat butelio dugno
nuvargus užmigdavau
prisiminus kaip bus -
viskam apdžiūvus
iš naujo
geltono metalo rakteliais
žadančiai skimbsėdami
apnuoginę įtikinančiai
tvinksintį gauruotą kairį spenelį
atvažiuos nauji
laikinieji savininkai.



***

Tampriai apkamšytas
Miega valdovo poza -
Rankos už galvos
Ilgauodegis popieriaus lėktuvėlis
Didžiulis šnarpščiantis
Naktinis drugys
Gėlėti sparneliai -tokią
Pirkau patalynę
Šįvakar į gėlių kvapą
Suvysčiau drugį - lėktuvą
Baisu bus pažadint -
Vabzdžius viliojantys gatvės žibintai
Tinklinių kojinių tinkleliais apkarstyti
Plieskia primindami
Patogiai išvažinėtus
Nusileidimo takelius.



MUDU DU

Vaišių padėklą ir šypsenas
Perplėšė svetimas žvilgsnis
Susiūsim tą nuotrauką dailiai
Raudonu šilkiniu siūlu
Tik tik tik springdami
Spurdės laikrodžiai
Adatai popierių varpant
Lūpom rūką rupšnojant
gurkšnojant slieko glotnumo
gatvelę pro langus
Aš traukiu, tu trauki,
Mes abu susitraukiam iki
Skiauterėtų dėžučių
Tavo dėželėje adata sirpia
Mano - raudoni siūlai
Gulim ramiai, skiauterėlėm
Jūržoles laižom nuo kilimo



UŽAUGINUSIOS

                   numiręs guli sau ant nugaros,
                   kirmėles spjaudai aukštyn - pasiutęs gerumas!
                   (a.a. senelis )

Vaikiškos pėdkelnės ant galvos - ausys,
vilnonės kojinės tiesiai ant šlepečių -
murzinos kiškio pėdelės
jos mėgo laideles vaikams,
tad taip persirengusi lydžiu
šlubų senučių eiseną per dangų
nuvargom ligi senos skaldyklos
rikiuojasi į eilę ir šliuožia tik
šliuožia mediniais loveliais
žemyn kikendamos, laibesnė
skersa užstringa, tai kitos per
viršų straksena, pabyra terbelės
kepti obuoliai ir pypkutės
Elžbės knygelė iškrinta, ten
skrebeliodavo pirmą sniegą,
maudžiantį pusiaują
giesmių nuotrupas , o čia
atsivertus matau : "mano skarelė
plona, ausys šąla, kurmiai
kaselę sušiaušė, o Marelės
(tai ta, kur užstrigo )
flanelinės kelnikės, patogios,
minkšta dabar jai gulėt !"



***

Išsilukštensiu, jei būsi mano
Skiepai nuo įsiūčio
Smigteli porąkart
Ir rami
Lanksčios lygiagretės
Viskas lygiagrečiai
Net tolstam lygiagrečiai
Veidrodis nuliežia tik
Vieną sluoksnį
Likusius vyniojam į ritinius
Nurodydami datas
Po metų spalvinsim
Atplėšinėdami sulipusius
Kai užsirašom atsimenam
Kai užsirašom
Kalbėkite garsiau, pabandykite
Į stiklinę, bus mikrofonas
Jau geriau žiemą per ežerą
Žvaigždės ant meldų suvarstytos
Traška po kojom peršalom
Žviegiant mindomai pilnačiai
Suieškom taures, kaitinsim klijuosim
Daug taurių, daug nugarų
Saugiai išplaukti.



***

blogis yra gražus
svaiginimasis yra gražus blogis yra
gražus

yra blyškus nuovargis
miegančių mergaičių
skruostuose

perpildyto troleibuso pažastys
gaubia jas kaip tankiai sukaltos
prakaituojančios gegnės

troleibuso žodžiai gula ant gegnių
lyg traškančios čerpės

glitūs troleibuso plaučių vėjai
smelkiasi pro čerpes

išbalusios miega susivijusios mergaitės
tirpstančiuose kas stotelė namuose

tvirtai apsikabinusios balzganos žolelės

l'herbes mauvaises
fleures du mal

po darbo vairuotojai
virsta sodininkais
rauna piktžoles
baltos šaknys
meta į naktį
į juodą stotelių dirvožemį



TRAUKINIŲ ŽYDĖJIMAS

Ugnį paeiliui sriūbčiojant putojančios kibirkštys
Lanksčiom adatom aitriai sminga
Ir tirpsta po oda virpantis plienas.

Ausys virsta geležinkelio stotimis
Guluos ant kilimo, šitaip siūbuoja
Ir dunda, kvepia anglim ir švilpukais

Tada, kai traukiniai švelniai trinasi šonais
Apsitraukiu žole, kaip kailiu.

Vystantys akių vokai lipnūs žiedlapiai.

Akmuo, iš po traukinio spriegtas
Čekštelėdamas dryksteli mano kailį

Kruvinom signalinėm vėliavėlėm
Aguonom laukinėm pasrūva

Iki ryto laižaus, kol užmiegu.



(jo) KOMPIUTERIS IR (jos) POPIERIAI

                   "tu dabar parašyk, o aš truputėlį pažaisiu" -
                   (iš kasvakarinio kreipinio)

kasdieninės mirčių repeticijos
sugalvotų kariaunų pratybos
žaisliukus išsitraukiam, pradėsim:

- jo - vienaragiai sidabro,
- mano - banginiai dumblėti

kambarį skeliam pusiau
(nugara skliautą remia)
(nugara kilimą šildo)
šuoliuoja jo vienaragiai
šokčioja mano banginiai
kaimynai bemat įsisavina Morzę,
Į sienas bilsnoja:
PA
LIAU
BOS
Laikinai susitaiko valstybės -
Taikios suktinės sruvena -
Į dušus vedami vienaragiai
Servetėlėm sušluostoma ambra.



DIALOGAS SU DEGANČIA ERŠKĖTROŽIŲ KRŪME

- kodėl nebešokat,
sidabrinis jūsų stuburas
švytėjo erškėtrožių dėkle
erškėtrožių naivumo spalva
pašaukė

- nepatiklus mano meilužis
kas vakarą uždeda antspaudą
kad ryte sutikti žinotų -
užantspauduota.
Taip mėnesiams sliuogiant
Erškėtrožėms temstant
Galiu vaikštinėti nuoga
Žiedlapiai, įauginti odoj
Šnibžda kvepiantiems patamsy

- kodėl nebedainuojat,
balso stygos suvertos iš
virpančių drugelių
erškėtuogėm tvinksinčios lūpos
rūko lašelių jautrumo

- nepatiklus mano meilužis
kas rytą sugirdo
skysto aksomo
kad nesigundytų niekas
lūpų vynais

- kodėl nebeprisileidžiat,
erškėtrožių dygumo liežuvis
subraižė paslėpsnius
dalgio švytėjimo
sidabro stuburas
pakirto kojas

- nepatiklus mano meilužis
neleidžia man būt nelaimingai
taip tad ir žiemą -
erškėtrožių dėklas
taip tad ir dieną -
mėnesienos stuburas



TO TAIP NĖRA. TO TAIP NEBUVO.

Norėjau to šventoriuje.
Sakau, šįkart šventoriuje!
Jis pasakė - šventvagystė.

Tada aš pastačiau savo šventyklą.
Iš grybienos ir žiedadulkių
Šnabždančiais mėnesienos parketais
Ant riedučių driadėms prazvimbiant
Klauptai į dangų lapoja
Didmiesčio parkų kodylais
Pulsuojančios laikrodžių švytuoklės
Tiksėjimu įlenkiančios kraujagysles
Gurkšteliu gomurį kutenančios giesmės
Smilkiniuose sproginėjančios saulės
Ištrykšta vitražų dėmelėm ant skruostų
Šakų šešėliais linguojančios langų kryžiavonės
Lūžinėjančių smilgų vargonai
Žiogų kojelių stygos
Boružės sparno klavišai
Nakties spragsėjime
Šnara traukiniai
Plaučių žiedlapiams skleidžiantis
Lūpom nukarpant žvakes
Paėmiau jį už rankos
Žengiau žingsnį į šoną
Ir tai padariau.
Ir tai padariau
Šventoriuje.

2003 m.