Zelčiūtė Dovilė
Dovilė Zelčiūtė (g. 1959) – poetė. Gimė aktorių šeimoje. Baigė Vilniaus valstybinio universiteto Kauno humanitarinio fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros mokslus. Mokytojavo, dirbo televizijoje. Šiuo metu – savaitraščio „Nemunas“ redakcijos narė. Būtent šiame leidinyje, būdama septyniolikos, ir išspausdino pirmąją publikaciją. Išleido poezijos knygas: „Akligatvio erdvė“ (1991), „Duženų sniegas“ (1997), „Pagrindinis vaidmuo“ (2000), „Dar minutėlę pusvalandį“ (2001), „Lapkričio pratimėliai" (2003). „Atgal į vandenį“ (2004), „Stotys“ (2006, kartu su A. Aleksandravičiumi). 2004 m. apdovanota Salomėjos Nėries prizu už poezijos knygą „Lapkričio pratimėliai“. 2005 m. – J. Lindės-Dobilo premija už poezijos rinktinę „Atgal į vandenį“. D. Zelčiūtės poezijos centre – nuostaba kasdienio gyvenimo tėkmėje, ryšio su kitu ir atskirumo prieštara, gyvenimo kaip teatro samprata. Vyrauja pabrėžtinai asmeniškas kalbėjimas, svarbiausia tampa moteriškumo refleksija, nesibijoma.atvirai, net drastiškai kalbėti apie erotinę moters patirtį. „Visuose eilėraščių rinkiniuose mėginu pažinti, įvardyti savo žmogiškąjį ir moteriškąjį silpnumą“ (Dovilė Zelčiūtė).
Apie Dovilę Zelčiūtę ir jos tekstus
Valdemaras Kukulas. Kaip jaustis A. Aleksandravičiui? (Dovilė Zelčiūtė. Drama be taisyklių, 2006)
Darius Pocevičius. Ditirambai paparacui (Dovilė Zelčiūtė. Drama be taisyklių, 2006)
Lina Čekauskaitė. Stotys: atlikta (Dovilė Zelčiūtė. Stotys/Station, 2006)
Paulina Žemgulytė. Knyga kaip tetarališkas mostas (Dovilė Zelčiūtė. Stotys/Station, 2006)
Karolis Baublys. Aistrų ir ilgesio šilkas (Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį, 2004)
Marius Burokas. Paprastai, bet skoningai (Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį, 2004)
Ramutė Dragenytė. Diagnozė: kūrybinis vaisingumas (Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį, 2004)
Liudas Gustainis. Paribiai 12:12 (Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį, 2004)
Marius Burokas. Kasdienybės pakylėjimas (Dovilė Zelčiūtė. Lapkričio pratimėliai, 2003)
Dovilės Zelčiūtės tekstai