***
vidury išrinktųjų
didmiesčio
riebus juodas katinas
nutvėrė menką
nublankusio renesanso balandį
girdi:
na ir kas?
didinguos kapuos
didinga minia
paskui gulintį
apšarmojusių
rūmų grobuonį
pažvelk
švininiai veidai –
ne apgaulė
tamsiam
kiemo kamputy
berniūkštis
įnirtingai grūda į žemę
gležną sielą
gal
tik apdriskusią paukščio
plunksnelę



***
nuvainikuotos
kančios
kertė

žydroj
palaimingoj
platybėj

stovi
smaluotais sparnais
vaiko violetinis angelas
ir nežiūri
ir nežiūri
į dangų



***
baltasis sparnas nesaugo
juoda miesto ponia
surijo pelytę –
švelnų tavo sielos virpesį
sunkus
ak.
triukšminguose gatvių tyruose



Depresija

sielvarto stulpas
širdgėlos skersė –
juozganas kryžius
ant gyvojo
kapo



***
Jau vaisiai žolėn.
Lyg ryškūs sapnai
Į žalsvą
Pablukusį
Patalą.

Trys rudenio mirksniai. – –
Trys rudenio mirksniai
Pražilusios
Moters
Skraite.



***
toks geltonas obelynas
lyg V.Gogho ne šviesa
kranksi juodas cherubinas
kranksi liūdesį tiesa

šventas mulas šventas mulas
pašauktasis nakviša
štai prabils erškėčių krūmas:
tik į lentą – – –
gal liepsna



***
kūdikiškai baltos
mirties rankos

tarsi
ledų zona

ji nekelia
grūdo
ji dažos
krauju



***
pereisi geltonąją upę
pateksi į geltonąjį miestą – –
bet užkliudysi
žalzganą smilgos stiebą
bet paliesi
balkšvą kiaulpienės pūką
bet sušnabždėsi
kaip vėjas tyliam sušnabždėsi
ir parkrisi į šešėliuotą žolyną
ir pakilsi griežle.
kad vėlei sugrįžtum



Meilės eilėraštis

Galima pavydėti
Ir valkatai.
Jei žinai:
Niekas tavęs negedės, –
Mirti lengviau...
Tegul
Su tuo nesutiktų
Įmitusi tvarto
Ponia,
Peiliams žvangant – – –



***
Ant
Svarstyklių –
Mažytė
Kulka
Ir
Gyvybė.
„Kas
Nusvers ? “–
Nepranykstantis
Dievo
Smalsumas.



Tvanas

automobilis
trys bernai naminiai gyvūnėliai
prie vairo keikiasi
barzdotas vyras susivėlęs
atšliaužia
ugnys skrieja pelenai
staiga prakiuro krateris
po alyva
dangaus fone dažytam geltonai
balandį baltą
šveičia juodos katės



Iš pigių aludžių

               Feliksui

iškritęs
išgalvotiems angelams
iš rankų
kiaušinis
išgalvotas lyg mįslėj
gyvenimo prasmė
gyvenimo vertybės
ir didžiojo buvimo
tikslas

neišgalvotas tik
įsisenėjęs amen
ir
stiklo celės
ten alus
pilkiesiems tuštumos
hidalgams
lyg dievo pirštas,
trenkiantis



***
jis apibrėžė
geltonam smėly
keliskart
apskritimą
atsiklaupė
ir dūrė
sūnui
į Adomo obuolį
bjaurus ritualas
malonus liūdėjimas
krinta
atšipusio peilio
šešėlis
ant ratu
apluptos
citrinos
va
arbata
jau užvirė
tėvai
kelkis



Teleekrano sugestija (netikroji).
Paskutinė sekundė.
(Variantas)

... Ir rados miške
( Ji bus vietoj obuolio mirtinojo)
Begailės kuprotosios kilpa.
Graži baltaveidė šalčiu
Glamonėjančiam požemy virpa – – –
Septyni nelabi liliputai
Degs beširdės pagunda.
Kol nelauktai juos apvils –
Paskutinė sekundė.
– – – – – – – – – – – – –
Pasakėlė.



Pagoniškas
Damoklo kardo eilėraštis

vasaros
žydras
vanduo
liūdnesnis
už rudenio
pilką
ežeras
upė
ir tvenkinys
vasarmečio
klastūs
grobuonys

vasara

2005 m.