rolandas rastauskas
***
Kai už miesto priglaus dykuma
Kaip apsiaustas,
Sutrumpės kiekviena valanda –
Tavo virvė ir plaustas.
Žodį, atmintį, odą palies
Svetimi. Dar alsuoji?
Tau išplaukti neleis iš nakties
Marija, išdavystės pilnoji.
Prievartaudamas mūzas, ilgai
Tu tylėdamas juodinsi tamsą.
Ir negims iš tavęs vaikai...
Tai gyvenimas? Taip, mano tamsta.
1973, 1984
Rastauskas, Rolandas. Albumas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1987.
Pareiškimas
Gera užmigti
Su eilėraščio nuolauža burnoje
Ir pabusti neužmiršus nė žodžio
Žiūrėti į neatpažintų
Amžiaus pradžios
Balerinų foto:
Ant vienos kojos
Pirštu į dangų
Išskleidus vėduoklę
Gera atiduoti duoklę
Už surytą orą
Dar plakančią širdį
Gera užmigti
1981
Rastauskas, Rolandas. Albumas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1987.
Žvėriukas Nora
Žvėriukas Nora knygų tankmėje
Šalia Novalio, Heinės ir Nervalio,
Šalia kitų, neperskaitytų, ne,
Tik išmoktų ir užmirštų po valiai.
Žvėriukas Nora – vazoj atspindys,
Žvėriukas Nora išlaužta iš piršto.
Ji niekada nei kirvarpa, kandis,
Nei klasika, kuri beveik nemiršta.
Ji pakviesta su laumėm vakare
Neduoti ir užmigusiam ramybės.
Ji ant portreto sename dvare,
Kurį aplimpa elfai ir silfidės.
Ji – peteliškė vaiko akimis,
Aitri liga, kuri išnykti baigia.
Tik atmintys, ištvėrę su mumis
Dar vieną naktį, žada mirtį staigią.
1985
Rastauskas, Rolandas. Albumas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1987.
***
Kirpyklų veidrodžiai jau buvo uždangstyti,
Net ežerams kažkas ieškojo šydo,
Kupranugaris laukė maldininko,
Užmerkęs akį, šaltą kaip žuvis.
Tą naktį aš meldžiau, kad nesudegtų
Širdis, kurią tu išpūtei iš stiklo,
Tą naktį, kai iš vakarų į rytus
Kažkas praskrido virš gegutės lizdo.
1982
Rastauskas, Rolandas. Albumas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1987.
Vlaminkas
nutapyk tas gėles ir numirk
jas surinko pamišėlė žydė
tas lėles tas dėles tas vėles
atminty jos išauga ir žydi
atminty iš tamsos niekada
nesibaigiantis tiesiasi stalas
netekties ir gėlių valanda
kurią špatelis tarsi italas
septyniais aštuoniais judesiais
vėl iš naujo panėrė į stiklą
kad stebėtojai savo vyzdžiais
neišsyk atpažintų mokyklą
1980
Rastauskas, Rolandas. Albumas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1987.
Grupinis portretas
Atsisakai savo kaulus mesti
Į bendrą kapą
Katilą
Guolį
Migla
Rūko sesuo
Ant akinių
Ant paltų
Kur sėdim
Už ošiančio stalo
Mes amžinos katės
Tik tu
Vienas tu
Paniekinęs mūsų bendriją
Ieškai nosinės
Kaip Malevičius
Balto kvadrato
1984
Rastauskas, Rolandas. Albumas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1987.
In memoriam Robert Lowell
Sraigtas
Ir tavo kaktą
Kaktusas juodas žydės
Negyvas srovensi kanalais
Į atmintį iš atminties
Eik savo luošo balso
Slėniais. Šalia
Tušti arsenalai. Vėjas
Akies duobėje
Žodis sutvertas iš nieko
Vėl į nieką
Sudie
1977
Rastauskas, Rolandas. Albumas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1987.
Robertas G. skaito Kafką
... tai meilė juos subado migloje.
Kalės vaikai – jie patys skleidžia rūką.
Jų atvaizdas pasaulio baloje
Sutilps į paskutinį atviruką,
Kurį suglamžys nekrikšto ranka –
Ploniausios gyslos, parudavę pirštai.
Net keturių matavimų trauka
Neįsivels į jų pasaulį tirštą,
Ir neprapūs gauruotų smegenų,
Tikėk manim, jokios vienatvės vėjas.
Tik adata ir švirkštas... Mėginu
Skaičiuoti daiktus. Viskas susilieja
Į vieną daiktą Baltijos krante,
Į vieną vabzdį Gintaro muziejui.
Tu nepamiršk, gulėdamas karste,
Kartot: „Esu, vadinasi, musėju“.
1985
Rastauskas, Rolandas. Albumas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1987.