RoRaTas pats butas. Miegamasis.
Pro užuolaidas smelkiasi Mėnulio arba kiemo prožektoriaus šviesa.
Japoniškas interjeras.
aš tau parodysiu dėdę begėde prisidenk prašau tavęs!
sakėt mano kojos kaip Marlenos Ditrich
aš nežinojau kad tu ją myli Dariau
meilę geriausia tikrinti sėdint tualete ryjant zondą arba kai tau gręžia dantį jei tuo metu dar įstengi galvoti apie geidžiamą asmenį vadinasi myli
ir kas gi buvo jūsų mokytojai dėd pone Albertai
pokaris buvo mano tikrasis mokytojas pokaris ir klasikinė poezija
ar tiesa kad jūsų rinkinys pats ploniausias visoj lietuvių literatūros istorijoj?
be to išspausdinau keletą eilėraščių vienos upės slapyvardžiu
ir aš mindžiojau tautines samanas ir man buvo nesvetimi pagonybės mitai ir man
„Jei mano meilė būtų
Dėme baltai lelijai,
Tai aš ją paskandinčiau
Šaltam dugne jūružės.“
vėl naktinė kalbėtojų partija kelia galvas dukrele tu nuoga ar man tik pasirodė
Agava ar prisimeni kaip vieną vasaros naktį tryniau tave odekolonu automobilyje kas tada vairavo?
šešiasdešimtųjų vasarą o vairavo kunigaikštis Oginskis madam
ir jūs niekada netroškot vesti mano mamos?
Dariau prieš vesdamas privalai gerai ištirti nuotakos motiną dukra jaunystėje yra jos negatyvas bet vėliau ir tai taisyklė tampa pozityvu pakartoja sutampa štai!
iš mėgintuvėlio jos motina mane itin vertino jis visas supuvęs iš vidaus sakydavo ji prieškarinių gražuolių kompanijoje
iš matymo čia Chruščiovo laikų Vilniuje konservatorijos karnavaluose šokdami rokenrolą ir bugivugį su siaurom žaliom kelnėm kaklaraiščiais ligi papilvės ir sunkiais nertiniais ak
jis kažkuo tepdavosi plaukus garsėjo savo komplimentu jūsų kojos kaip Marlenos Ditrich matydavau architektų ir vieno poeto draugijoje vėliau iš jų juokėsi net pušys gyveno kažkur Žvėryne už amžinai užtrauktų užuolaidų sienos skirtingų spalvų ten stovėjo porcelianiniai daiktai ir “Blaupunktas” naktimis džiazas iš Hamburgo o vėliau Willy Canoweris aš vengiau tavęs
susitikom Maskvoj Didžiajam teatre aš įaugau į raudoną kilimą ir tu atsitrenkei kaip į stulpą neturėjai kur trauktis
po baleto buvau alkana visą dieną be kąsnio burnoj paklausiau kur įpiltų lėkštę sriubos ir ką jūs veikiat sostinėj
atkreipė dėmesį į mano juodą drabužį
drąsi apranga juodos kelnės ir juodas velvetas
buvau Stanislavo Neihauzo viešnia stoviu nuotraukoj su Pasternaku jis bučiuoja mane į galvą ir laimina
du prieinami restoranai neveikė dėl techninių kliūčių pasakiau pats išvirsiu
ir nusivedė mane per Maskvą gyveno senam apleistam name prie upės net Maskvoj sugebėdavo išsirinkti Leningrado peizažą
gyvenau senam apleistam name prie upės su ryža kate Vasilisa ji tupėdavo man ant peties ir murkdavo į ausį gyvenau rusų metalisto dirbtuvėj girto barzdos tėvo didvyrio et cetera
ir išties iš kubelių pagamino sriubą paskui girdė “Alazano slėniu” paskui nusivedė į didžiausią kambarį kur kabojo virpančios metalinės paukštės paėmė už rankos patraukė prie grotuoto lango su vaizdu į krantinę į upę
buvo ilgiausia vasaros naktis staiga trenkė perkūnas ir dužo griaustinis
tokios perkūnijos gyvenime nebuvau regėjusi tokio trenksmo tokios liūties
stebėjome tikrą gamtos kataklizmą o žaibas kaip blicas nušviesdavo jos baltą veidą ir krantinę anapus
stovėjau pusiau užsimerkus klausydamasi tos lietaus litanijos jis padėjo rankas man ant pečių o katė ėjo sienom iš proto žaibo nutviekstam kambary kriokdama vartė vario lakštus draskė užuolaidas
ir tu pasakei dieve kaip aš ją suprantu ir aš pabučiavau tave ir tu paklausei ar aš norėčiau tave pamatyti ir aš pasakiau taip ir tu nusimovei velvetą stovėjai nuoga iki juostos
nejaučiau aistros žinojau esu panaši į berniuką norėjau kad liestum mane
stovėjai perkūnijos pasidabruota mažiausiom krūtim pasaulyje aš nusimečiau marškinius ir apkabinau tave žiūrėjom pro langą
žinojau tokios nakties daugiau niekad
nusivedei į savo kambarį trumpam uždegei šviesą parodei freską ant lubų jūros florą ir fauną
nejaučiau aistros tu paklausei ar noriu pamatyti likusią tavo dalį
taip nustebino tavo antroji dalis paauglys virto svaigia moterim
buvai toks švelnus bet nepamenu nė vienos glamonės
neatmenu tavo glamonių neatmenu nė vieno tavo ar savo judesio tik liūtį už lango ir griaustinį ir nemigą
prašei pro miegus erdvės blaškeis kaip žuvis
sapnavau save upėj tarp vandens vorų ir keisčiausių žuvų kurios atsitrenkdavo į mane ir trukdė plaukti ir
kitą dieną tau atvėriau Dono vienuolyną ašarom palaisčiau Čaadajevo antkapį
buvom vieninteliai lankytojai išrodei freilinų kapus ir koplytėles po to ėjom slėpynių
gulėjom kapų žolėj ir laukėm sargo
nelaukiau nieko nelaukiau net kūdikio
bodėjausi draugių romanais lytiniu gyvenimu ir progom ištekėti už garsios pavardės ar oficialaus veido išeidavau tik į repeticijas
turėjau šuolininką į tolį ir vieną jau mirusį irkluotoją kurį mylėjau neturėjau nė vieno fiziko matematiko rašytojo supo minia istorikų bet jiems likau šalta kaip akmuo
dar buvo skulptorius apie kurį viena gimnazistė pasakė jis panašus į antikinį dievą tikrąja to žodžio prasme
nežinau neprisimenu rodos irgi negyvas
taip miestas pradėjo užmiršti tave
neišardžiau nė vienos tarybinės šeimos
sako draugavai su iškrypėliais rėmei puolusias dukteris
jis garsiai žiaumodavo ir augino paukštiškus nagus
būčiau pradėjęs badauti o nagus nusikapojęs irgi mat priežastis
nejaugi tarp jūsų niekad nieko ir ne
mes pavyzdiniai bičiuliai mus galima kaip retus drugius
jis buvo toks ištikimas nesidaužė į kairę į dešinę ne
dovanojai tai teisininkei Achmatovą Cvetajevą Chanel Nr.5
tai buvo vienintelis teisėtvarkos pažeidimas vienintelis Klyno paklydimas mažytis nuopuolis bet tu man padėjai atsitiesti tu
Bučiuoja AGAVOS delnus.
taip klausau esu pulkininke! aš! vardas Albertas pavardė Klynas pulkininke! raidėmis? ka kaip kurmis el kaip lyderis toliau antroji raidė iš negražaus žodžio kuris prasideda bė en kaip narys ir es kaip sliekas pulkininke! titulai? vanas karališkosios jachtingo asociacijos narys nuo 1952 metų vanas boiskautų tarybos garbės narys vanas žydrojo vandens ordino kavalierius vanas!
ne žydrojo vandens o Dunojaus padėkit ragelį daktare
tai šliupas tenderis falkbotas kuklus laivas?
ar yra radiotelefonas echalotas a?
ar apeisi Horno ragą iš rytų į vakarus?
ar tave nuvilks iš Klaipėdos į Kasablanką?
aš noriu išvengti triukšmingų uostų!!!
aš uždarytas juodam rutuly pasaulis taurė kurios dugne niekingas materijos trupinys aš aš aš!
Hornas virš okeano kaip šokoladinių ledų konusas staiga panorau kad su manim būtų vaikystės draugai
visi nilsai nemečekai mateušai joneliai trumpakelniai žaidimų magistrai jūrų vilkai bebaimiai piratai kur jūs?
nutylėtojai profesionalai jau išėję į valdininkus veikėjus teisėjus jau
LELIJA griebia ragelį.
sakyk sudie jiems Dariau tavo laikas baigiasi
labą naktį tamsta mokytoja labą naktį docente labą naktį žvalgai ir žvalgės labą naktį tėveliai labą naktį alma mater ir jūs studentų miesteli labą naktį kauniečiai labą naktį mechanizatoriai ir melžėjos labą naktį draugai gyvuoliai labą naktį sargai ir sargės labą naktį literatūrmeni pergale labą naktį konserva labą naktį Trakų pilie labą naktį draugai budistai labą naktį draugai karatistai labą naktį vampyrai
jeigu su visais atsisveikinai galim nusnūsti valandžiukę labanaktis ponai
(Čia autorius siūlo pertrauką.)
man sunku atsakyti į tavo klausimą
aš norėčiau kad jie gyventų su mumis
mano draugės sako tavo motina gyvena kaip sraigė
dieną skambino iš liaudies meno draugijos kvietė tave pasirodyti su ikebanomis
man betrūksta su kimono pasirodyti šeimininkės rytmety
o pameni kaip mane persekiojo Lietuvos sodininkų draugija LSD jau vien dėl tų trijų raidžių panorau tapti nare kartą jie siuntė liliputą mano nykštukinių medelių ieškoti
jie norėjo pasodinti tavo medžius “Nykštuko” vitrinoje
o aš ėmiau derėtis reikalauti miniatiūrinių voverių ir kiškių
Abi tyliai juokiasi.
jie palaikė mane pamišėle ir davė man ramybę
o atsimeni kaip pas mus brovėsi poetas Jevtušenko
dar su fotoaparatu Dieve Dieve Jevtuchas
išvengėm pagundų mūsų duris kada nors nupirks muziejus jas spardė garsios kojos tu miegi?
LELIJA neatsako.
Tyla.