Accessibility Tools

RoRa Rolandas RastauskasRoRa Rolandas Rastauskas        Teatras kaip toks seniai manęs nebedomina.

Tačiau tam tikri performatyvūs veiksmai – tebe.
 

        Todėl ankstyvą 2002-ųjų rudenį Eimunto Nekrošiaus paprašytas sukur(p)ti vyksmą oficialiam Meno forto atidarymui, nedvejodamas sutikau. Temą metras nusakė vienu žodžiu: Brodskis. Darbo laiką irgi vienu: savaitė. Atlikėjus ir bendrininkus galėjau rinktis netrukdomas: „Meno fortas“ tada skambėjo kaip sąmokslautojų „parolis“. Per kelias dienas sudėliojau tekstą, kurį pirmąsyk galite perskaityti.

 

Liūto dalis atkeliavo iš laureato esė ir jo pašnekesių su Solomonu Volkovu, permušimus tarp dalių pėmiau iš puikiosios Katios Metelicos Naujosios rusiškos abėcėlės – jiems Šarūnas Nakas sukūrė techno (!) muziką, o Vladas Bagdonas ir du Dainiai – Gavenonis ir Liškevičius – paaukojo savo balsus. Moterį, apie kurią sukosi poeto atminties viesulas, suvaidino įstabioji Aldona Bendoriūtė (tada jau kažkelintame mėnesyje), pilve pradėdama savo kūdikio teatrinę karjerą. Dekoracijas ir kostiumus sukūrė seserys Babilaitės. Šviesą ir garsą suderino ilgametis Eimio asistentas Romas Treinys. Meno forto pirmame aukšte vyko specialiai priderinta Gintauto Trimako Venecijos fotografijų paroda. Įtariu, kad be mano spaudimo tos nuotraukos niekada nebūtų atgulusios ryškalų vonelėse. Dabar jas išgraibė kolekcininkai. Dar viena, vaizduojanti Niujorko „Dvynukus“, kabojo „scenoje“.

 

Spektaklį parodėme vos du kartus (ilgainiui būtų iškilusi aštri autorinių teisių problema), nors tartasi buvo tik dėl vieno.

 

Vladas Bagdonas premjeros išvakarėse neteko balso, ir tobulai „atkalti“ techno gabalai nuėjo šuniui ant uodegos.

 
Rimčiausioji lietuvių teatro kritikė brūkštelėjo porą malonių žodelių.
 
Rolandas Rastauskas
Palanga, 2008 m. gruodžio 7 d.
 
 
 
altalt
 
 
 
Notturno, arba Bebrų respublika
 

Dviejų dalių dėlionė

                                    
VEIKĖJAI
 
Kirpyklos Musia ir Kavinės Arabella (ta pati aktorė)
 
I Bebras (Poetas)
II Bebras (Gražuolis)
III Bebras (Senis)
 
Nobelisto balsas (Eteryje)
Vaiko balsas (Juostoje)
 
 
Prologas
 
Žiūrovams renkantis girdėti tramvajaus ratų dundesys.

 

Scenos viduryje masyvi sukama kirpyklos kėdė.

Aplink ją Didžiojo stiliaus palikimas: trys ketaus šiukšlių dėžės (toliau – Graikiškos urnos).

 

Pasigirsta Adagietto iš Gustavo Mahlerio Symphonie Nr.5.

 

BEBRAI ir MUSIA su baltais kariniais maskuojamaisiais chalatais įšliuožia į prieblandoje skendinčią Metafizinę kirpyklą. Visi vyrai su sunkiomis kuprinėmis ir Leningrado, Stokholmo bei Niujorko žemėlapiais rankose, o moteris – su kailiniu, it samana apžėlusiu, lagaminu ir Venecijos žemėlapiu..

 

BEBRAI įsikuria už Graikiškų urnų. Pritvirtina žemėlapius prie sienų.

 
MUSIA suklumpa ties kėde.
Lagaminas atsidaro.

Kai JI pasilenkia, iš vidaus plyksteli šviesa ir dvelkteli vėjas, sukedendamas JOS plaukus.

Stop kadras: plaukų vėliava vėjyje.

 

MUSIA apžiūrinėja savo gyvenimo daiktus: tuščius kvepalų buteliukus, NOBELISTO nuotraukas ir jai užrašytą eilių tomelį, Baltijos ir Adrijos jūros kriaukles, etc.

 

BEBRAI pasilenkia ties urnomis. Šviesa iš vidaus nutvieskia JŲ veidus.

 
Pauzė a la Beckett.
 
 
 
Pirma scena („A byl li mal`čik...“) 
 

BEBRAI, įsikibę urnų kraštų, pradeda abėcėlinę mantrą.

 
I MANTRA
 

Bik-sa brat-va bi-lain bro-dil-ka bai-da ba-jan bi-mer bul-ka biel-ka bi-bi-ka bab-ki baš-li bur-bon bri-ga-da bal-zam bak-sy baš-nia bar-ter bar-set-ka ban-der-log

 

Ba-ra-ban. Bikse po barabanu. Buben. Pustoi, kak buben šamana. Bezarbuzije! Bekasy bez baksov. Ne to bobry! U Bori nemereno babok. Boria broker. „Bratan, u tebia barsetka dymit!” Boria v bezandestende.

 

Brat bratan bratki bratva bratiški bratello byk byki byčitj probyčitj „Ty če bykuješ, blin?” Burbon und bifšteks. Baden-Baden, blin! Brigada. Brigadir. U brigadira bul`čik.

 

Barter na barter!

 

Busia bašliajet na burbon. Bespontovoja brodilka. Bezbašennyj bratello. Babuin. Babca. Biksa. Byksa. Babina. Babencija. Babiošnik. Balerina. Bariocha. Baryšnia. Baton. „Vidiš` tu blondu? – Svežij baton!”

 

Proiznesi eto bistro: Botany bubniat. Bratany bugoraziat. Bez ba-bok ne po-bu-ro-go-ziš`!

 

Ja, blin, goblin, a ty, blin, kto, blin?

 

Puš-ka pal`covka raz-bor-ka pri-chod ras-pal`-cov-ka raz-bi-rat`-sia pa-can pa-ra-dig-ma ras-krut-ka pa-can-va pa-jal`-nik ras-kru-tit`-sia razborka razborčivyj A biez razborok!

 

Raskačivat` ramsy razvodit` ramsy razvodit` razvod razvodiaščij na razvodie razgovory razgovory razgovarivat` razgovarivat` po poniatijam ručnik zatianutyj na ručnikie

 

Snimis` s ručnika, tiutia!

 

Rokery. Rollery. Roleksy. Rubliovka. Rublievič. Rastamožka. Reka. Rodina.

 

Pasislenka per vieną vietą pagal laikrodžio rodyklę.

BEBRAI nusiima kuprines.

Nusirengia.
Iškrauna radijo imtuvus.
Pritvirtina ant kablių erdvėje.
Ima sukioti rankenėles.
 
Pro eterio triukšmus prasimuša miksuotas NOBELISTO BALSAS.
NOBELISTO BALSĄ nutraukia MUSIOS komanda.
 
MUSIA
 
Eilė miega, taip?! „Sekantis”!
 

I BEBRAS sėdasi kėdėn.

MUSIA JĮ užkloja maskuojamuoju chalatu.

Ima kirpti.
 
Tai, sakot, dirbot morge... Labai įdomu.
 
I BEBRAS
 

Iš pradžių buvo gamykla, o paskui morgas srities ligoninėj. Vėliau prasidėjo geologinės ir kitokios ekspedicijos.  

 
MUSIA
 
O kaip jūs ten apskritai atsidūrėt?
 
I BEBRAS
 

Morge? Būdamas šešiolikos nusprendžiau tapti gydytoju. Ir ne bet kokiu – neurochirurgu. (Pakelia pirštą.) Tokia normali žydų berniuko svajonė, ar ne? Įkandin sekė romantiška idėja – pradėti nuo paties nemaloniausio, labiausiai nepakeliamo. Tai yra, nuo morgo. Mano teta dirbo srities ligoninėj, tad netrukus įsitaisiau prozektoriaus padėjėju. Žodžiu, pjausčiau lavonus, išiminėdavau vidurius, po to juos vėl atgal užsiūdavau. (Parodo Musios instrumentais.) Nuimdavau kaukolės dangtelį. O daktaras darė savo tyrimus ir išvadas. Tačiau visa tai truko baisiai neilgai. Tėvą tą vasarą ištiko infarktas. Išėjęs iš ligoninės, jis sužinojo, kad aš dirbu morge, ir jam tai, aišku, nepatiko. Ir tada aš mečiau, Musia. Išėjau be jokių ten skrupulų. Baltą chalatą jau buvau panešiojęs, ar ne? O būtent tai mane turbūt labiausiai ir traukė toj profesijoj.

 
MUSIA (kirpdama)
 
Sakykit, Josifai, jūsų nevimdė tas darbas? Grynai iš fiziškos pusės?
                                        
I BEBRAS
 

„Iš fiziškos pusės“, Musia, dabar aš nieku gyvu ko nors panašaus nenuveikčiau. O jaunystėj nei apie „metą“, nei apie fiziką nemąstai, na, daug nemalonių pojūčių, ir tiek. Tarkim, neši ant rankų senutės lavoną, perkeli jį iš taško A į tašką B. Jos oda tokia geltona, tokia glebni, ji įtrūksta, pirštai sulenda į riebalus. Nekalbant jau apie kvapą. Kadangi didžioji masė numiršta nespėjusi pakakoti, visas tas turtas lieka jų viduj, taip? Ir todėl patalpoje tvyro ne tik irimo, bet ir tų jūros gėrybių kvapas. Uodimo prasme tai buvo vienas kiečiausių išbandymų, Musia.

 
MUSIA (kirpdama)
 
Man vien nuo klausymo jau... (Užsiima burną.)
 
I BEBRAS
 

Išėjau iš morgo visų pirma dėl vienos nemalonios scenos. Į tą srities ligoninę vasarą priveždavo gausybę vaikų. Žinot, Musia, vasarą (o tada buvo liepa) vaikų mirtingumas stipriai šokteli. Po sritį siautėja bruceliozė, daugybė toksinės dispepsijos atvejų, maži vaikeliai ypatingai kenčia, ką nors ne taip suvalgys ar išgers – pienelis ne toks, mišinėlis sugižęs, ir basta. Ypač naujagimiai ! Tai štai ateina pas mus į morgą čigonas. Aš išdaviau jam du jo vaikelius – dvynukus, jei neklystu. Kada jis išvydo juos supjaustytus, tai sureagavo gana audringai: nusprendė mane čia pat vietoj ir pribaigti. (Pauzė.) Su peiliu rankoj ėmė gainiotis po morgą. O aš lakstau nuo jo tarp stalų, ant kurių guli paklodėmis užkloti lavonai. Tai toks siurrealizmas, Musia, su kuriuo palyginus koks nors Luisas Bunuelis – tiesiog snarglys. Pagaliau jis mane sučiupo, sugriebė už krūtų, ir aš supratau, kad dabar įvyks kažkas nepataisoma. Tada atsilošiau, užčiuopiau chirurgo plaktuką – žinot, tokį iš nerūdijančio plieno – ir caktelėjau čigonui per riešą. Jo ranka atsileido, jis susmuko ant grindų ir apsiverkė. O man tapo itin nejauku. Egzistenciškai nejauku, Musia.

 
MUSIA
 
Na ir scena...
 
I BEBRAS
 

Juokingiausia, kad morgas siena lietėsi su didžiausiu Rusijos kalėjimu – „Kryžiais“. Ir kaliniai iš ten permesdavo raštelius į laisvę, o aš juos pakeldavau ir išsiųsdavau.

 
MUSIA
 
Po morgo jūs, regis, dirbot kūriku katilinėje?
 
I BEBRAS
 
Kalbėt apie gyvenimą, Musia, tas pat, kas katinui gaudyti savo uodegą.
 
MUSIA
 

Norite pasakyti – nepakeliamai sunku? Ar jūsų katinas tos pačios nuomonės?   

 
Tamsa.

Tramvajaus dundesys.

BEBRAI savo vietose prie urnų.

 
 
 
II MANTRA
 

Otkroj orbit bez sachara. O bi – o kei! Otkryvaja, dovieriaju. Dovieriaja, otkryvaju. Otkryvaju dlia siebia. Obraz imidža. Objektivno. Oleg objektivnyj gad. Oborotka. Y Orika oborotka – o!

 

Och, rano vstajot ochrana!

 

Zapomni slova s sočetanijem – oro: otmorozok, otmorožennyj, korova, vorona, motorola, oborotka, karoče

 

Zapomni slova-sinonimy: ovcy=krevetočki=lebioduški=tioločki=redisočki

 

Derži dozu, dizainer, Durdicella!

 

Dur` di-zain dem-ping dai-ving di-ler do-za doz-niak pe-redoz-niak dai-ve-ra dia-tel drian` do-ping Dur-di-cel-la! jo-ly jol-ki

 

Tamožnia beriot dobro. Deržava dajot dobro. Debetorka. Dodik – distribjutor. Dinara i Daša – dilera. Kreditorka. Dokostyliali do dempinga – diatly!

 

U. JO.! Tiotia Musia u-je-cha-la! Najezd. Najechali! Ėt čio, najezd, da? Nu čio, voznik, da?

 

Džip džipar` džipulia džipusik džipec. U Žeki džipec. Džipec u Žeki. U Žeki imižž. Džek-pot. Blek Džek.

 

Pasislenka per vieną vietą.

 

Iš radijo imtuvų vėl sklinda NOBELISTO BALSAS.

MUSIOS riksmas iš tamsos: „Kita stotelė – San Marco!“

Šviesai nušvitus kėdėje II BEBRAS.

 
 
II BEBRAS
 

Beje, Musia, ar jūs žinot, kodėl Gorkis taip pavadino savo garsųjį opusą?

 
MUSIA
 
Turit omeny Motiną?
 
II BEBRAS
 
Iš pradžių jis norėjo pavadinti knygą „Job tvoju matj!“, bet paskui pamąstęs sutrumpino.
 
MUSIA (kirpdama)
 

Eikite jau eikite, Žozefai! (Pauzė.) O kada prie jūsų ėmė klijuotis Komitetas?

 
II BEBRAS
 

Kiekvienam mesjė – sava dosjė, širdele. Manoji ėmė pampti nuo vadinamosios Umanskio bylos. (Pauzė.) Šurka Umanskis mane supažindino su žmogum, vardu Olegas Šachmatovas. Jis buvo už mus vyresnis, jau atitarnavęs kariuomenėj, lakūnas... (Paskraidina Musios instrumentus.) Iš armijos jį išgrūdo – neva už gėrimą, neva už per didelį dėmesį karininkų žmonoms. Žodžiu, jis trankėsi po šalį, nerasdamas sau vietos, paskui kažkaip susidėjo su Umanskiu ir įsitaisė Leningrade – berods, Vojeikovo geofizinėje observatorijoje -- skamba, ar ne? O Umanskis užvis labiausiai pasaulyje domėjosi filosofija, joga ir panašiais dalykais. Namuose jis turėjo visą biblioteką. Šachmatovas irgi ėmė skaityti tas knygeles. Ar galite įsivaizduoti, Musia, kas įvyksta tarybinės armijos karininko plius karo lakūno galvoje, kada jis pirmąsyk gyvenime paima į rankas Hegelį, Kierkegaardą (atleiskit man tuos užsienietiškus vardus), Ramakrišną, Vivekanandą, Bertrandą Russelą ir Arvydą Šliogerį?

 
MUSIA
 
Atvirai pasakius, negaliu.
 
II BEBRAS
 

Jo galvoje įvyksta visiškas „bencas“! Šachmatovas, patikėkit manim, visais atžvilgiais buvo neeilinė figūra: kolosaliai muzikalus, puikiai brazdino gitara, klepu, apskritai – personažas! O paskui įvyko štai kas: jis primyžo į kaliošus ir įmetė juos į sriubą savo panelės bendrabučio virtuvėje, -- protestuodamas prieš tai, kad toji nenorėjo jo įsileisti po vidurnakčio. Šachmatovą susėmė ir davė jam metus už chuliganizmą. Jis atsėdėjo, po to išėjo į laisvę, vėl atsibeldė į Piterį. Aš jį, kartoju, mėgau, kadangi man su juo buvo baisiai įdomu. Kai jums dvidešimt, Musia, jums viskas baisiai įdomu. O čia – marga biografija, lakūnas!..

                                      

MUSIA
 
Išties marga biografija, nieko nepasakysi.
 
II BEBRAS
 

Paskui Šachmatovas vėl išgaravo ir apsireiškė jau Samarkande, kur, pabėgęs iš savo paties vestuvių, ėmė studijuoti gitarą vietos konservoje ir gyventi su savo dėstytoja, ganėtinai įstabia dama, tokia ūsuota armėne. Sykiu jis dėstė muziką Sa-mar-kan-do (skamba, ar ne?) karininkų namuose. Ir štai jis ėmė mane kviesti į svečius – žinote, tie spalvingi laiškai iš Vidurinės Azijos?

 
MUSIA
 
Nujaučiu. Aš juk irgi gimiau Vidurinėje Azijoje, Chodžente.
 
II BEBRAS
 

Chodžente! Tai bent! O mane į tuos kraštus traukte traukė! Todėl užsidirbęs kažkokių neaiškių pinigų, nusidanginau į Samarkandą. Ten mes su Šachmatovu vargom kaip reikalas: nė stogo ant galvos, nė velnio... Nakvodavom kur papuola. Visa ta istorija buvo grynas epopėjinis romanas. Karočė (tai toks itališkas žodis, Musia), vieną gražią dieną, kada Šachmatovas iš inercijos skundėsi likimu ir tarybų valdžia, mums toptelėjo išganinga mintis – neatmenu, kuriam tiksliai... greičiausiai man. Karočė, sakau Šachmatovui: „Olegai, tavim dėtas, aš paprasčiausiai sėsčiau į vieną iš tų lėktuvėlių, tų visų tipo (dar vienas itališkas žodis, Musia) JAK-12, ir tiūtiū į Afganistaną. Juk tu, velniai rautų, lakūnas! Afganistane traukčiau ligi paskutinio benzo lašo, o paskui pėsčias ligi artimiausio miesto – kokio nors Kabulo, nežinau...“

                           
MUSIA
 
Ir kaip jis į tą idėją sureagavo?
 
II BEBRAS
 

Jis pasiūlė bėgti drauge. Planas buvo toks. Mes išperkam bilietus į vieną iš tų reisų. Šachmatovas sėdasi šalia lakūno, aš už jų, su akmeniu maišelyje. Tada trach pilotui per makaulę! Po to jį surišu, o Šachmatovas perima vairalazdę. Mes pakylam į didelį aukštį ir sklendžiam virš sienos taip, kad jokie radarai mūsų nefiksuoja...

 
MUSIA
 
Ir kas gi jus sustabdė?
                                             
II BEBRAS
 

Kaip jau minėjau, projekto autorinės teisės priklausė man. O aš, be abejo, niekšas ir padugnė. Nes išpirkęs visus bilietus į tą reisą, staiga ėmiau ir persigalvojau.

 

MUSIA

Išsigandote? Peteliškės ėmė skraidyti pilve?

 
II BEBRAS (užsirūko)
 

Ne, Musia, viskas buvo šiek tiek kitaip. Valanda ligi skrydžio, aš už grąžą – nuo bilietų buvo likęs lygiai vienas rublis – nusipirkau graikiškų riešutų. Taigi sėdžiu ir triuškinu juos tuo pačiu akmeniu, kuriuo svajojau užvožti pilotui per galvytę. O tais laikais, prisiskaitęs Saint-Exupery, aš visus lakūnus dievinte dievinau. Ir iki šiol, beje, tebedievinu. (Akimirkai kirpyklos kėdė virsta piloto krėslu.) Apskritai, skraidyti – tai toks mano viršuždavinys, Musia. Tokia idee fixe. Atvykęs į Štatus, pirmąsias tris savaites, jūs gal nepatikėsit, net lankiau pilotų kursus. Ir netgi skraidžiau – sėsdavau ir pakildavau! Bet tai nesvarbu... (Pauzė.) Traiškau, vadinasi, tuos riešutus ir staiga suvokiu, kad branduolys viduj atrodo visai kaip...

 
MUSIA
 
Žmogaus smegenys!
 
II BEBRAS
 

Bravo, Musia! Ir pamaniau – na, kokio velnio aš jį daužysiu per tą galvą? Ką jis man tokio jau blogo padarė? Ir, svarbiausia, aš tą lakūną mačiau gyvą... Ir apskritai, kam visa ta komedija – tasai Afganistanas?! Tasai pabėgimas, taip?! Tėvynė-ne tėvynė – šitų kategorijų, žinoma, nebuvo. Bet aš staiga prisiminiau merginą, su kuria tuo metu turėjau romaną Piteryje. Nors ji ir buvo ištekėjusi... Supratau, kad daugiau jos niekada nebepamatysiu. (Bando apkabinti Musią.) Pagalvojau, kad dar kai kurių veikėjų nebepamatysiu – draugų, pažįstamų. Ir visa tai, Musia, ėmė tiesiog už gyvuonies. Paprasčiausiai, užsimaniau namo. Galų gale – aplink Vidurinė Azija, o aš vis dėlto baltas žmogus, taip? Žodžiu, pasakiau Olegui, kad negalėsiu atlikti šito numerio. Ir mes skirtingais keliais sugrįžome į europinę Sovdepijos dalį. (Pauzė.) Paskui aš mačiau draugą Šachmatovą sostinėj, kur jis vėl baisiai vargo. O po metų jį nutvėrė su revolveriu Krasnojarske.

 
MUSIA
 
Tai ir buvo Umanskio bylos pradžia?
 
II BEBRAS
 

Tikrai taip, kadangi Šachmatovas – matyt, išsigandęs naujo teismo – pareiškė, kad paaiškins ginklo laikymo faktą tiktai Valstybės saugumo darbuotojui, kursai jam bematant ir buvo pristatytas, kadangi Rusijoje nėra nieko paprastesnio. (Pauzė.) Bylos medžiagoje mūsų pabėgimo idėja buvo kvalifikuojama kaip „Tėvynės išdavimo planas“ ar kažkas panašaus... Dabar sakytume – projektas, taip? Šachmatovas saugumiečiui viską išklojo kaip didelis. Jis įvardijo visus pažįstamus, paaiškinęs, kad jie -- didžiausi tarybų valdžios priešai. Ir mus vieną po kito netrukus pradėjo semti.

 
MUSIA
 
Ir kaip jums pavyko išsisukti?
 
II BEBRAS
 

Mane kiek palaikę paleido, nes paaiškėjo, kad iš dvidešimties liudininkų vienintelis prieš mane liudijo tik Šachmatovas. O tai, netgi tarybinės jurisdikcijos požiūriu, buvo ne visai komil`fo. Umanskio reikalai buvo liūdnesni, nes prieš jį pirmiausia liudijo tas pats Šachmatovas, o po to Umanskio žmona ir jos meilužis. (Juokiasi.)

 
Tamsa.

BEBRAI savo vietose prie urnų.

 
 

                                       

III MANTRA
 

Zapomni slova i vyraženija: Strielka. Zabit` strielku. Perevodit` strielki. Strieločnik. Sioma izvestnyi strieločnik. Striom. Soskakivat`. Sponsor. Čeloviek čielovieku – sponsor. Stvol. S/p. Ės-pė. Sovmiestnik. Stanok. Rožei nie vyšla, no stanok kompensirujet.

 

Sistema. Sistemnyj. Sidet` na sisteme. Stradat` fignioj. Stradat` gemorrojem. Son`ki. Sol`di. Super! Superskij. Superskij stvol. S-čas-s-s!

 

Pomni značenija slov: Sygrat` v bank = obmanut`, nadut`.

 

Vyraženija-sinonimy: Puškin! = Super!

 

Kry-ša kil-ler ku-ra-tor kli-jient ka-bak kar-ma kiks ki-ker krai-niak ka-ban kren-del` ko-lian kroš-ka ko-su-lia ka-pus-ta Ka-na-ry kru-iz ko-kos ko-sia-čit` ka-mu-fliaž

 

Kolia klubilsia. Koliu kolbasit na kokse. Karinu kumarit. Košmarnyj kumar! Kristinu klonirovali – kruto! Kisa kisanulas` na kislote. Oksid niekislyj. Koliosa. Katat` koliosa. Kre-za kre-zo-vyj kre-za-nutj-sia kre-zo-gon

 

Kaif. Kaifolomstvo. Kaifolomščik. Krainiak. Krutniak. Kruto. Krutoi. Krutina. Krainiaja stepen` krutizny. Nemerenyj krutniak. It s kul!

 

Na moj karavaj rot ne razevaj!

 

Proiznesti bystro: U Klary kliring. U Klary kliring. U Klary kliring, a u Lizy lizing.

 

Klassno! Prosto klass! Kostik konkretno kreditnulsia. Kuča. Okučit`. Kruču kontrol`. Kalašnikov. Kosucha. Kosulia. Kosač. Kosaja.

 

Krysa. Krysa ty moja! Krysa ty moja raspisnaja! Krysnaja dievka. Krysiačit`. Krysiatničestvo. Podkrysiačivatj. Podkrysiatničestvo. Ty čio, kosuju skrysil?

 

Ki-nut`. Ki-da-lo-vo. Po-past` na ki-da-lo-vo. Ki-da-lo-vo i po-pa-da-lo-vo. A takže lie-či-lo-vo. I dro-či-lo-vo!

 

Kurtuazno, blin! Klinton. Blin Klinton. Klin Blinton. Pervyj blin klinom. Levinski, blin.

 

Komiersant biez tački, čto Plisetskaya biez pački.

 

In-ter-tein-ment. In-ves-ti-ci-ja. In-vest-nut`. Izmena. Sest` na izmenu. Sidet` na izmene. Mai-i-jami! „Nait flait“, Ispanija. Kipr i Krit.

 

Imidž. Obraz imidža. Stilist-vizažist. Imidžmeiker. Impičment. Interjer. Vnutrennij interjer. Kak imidžmeiker imidžmeikeru.

 

Proiznesi eto bistro: Imidžmeiker imidžmeikeru glaza ne vykliujet.

 
Irusik askajet ikorki.
 

Paskutinį kartą pasislenka per vieną vietą.

NOBELISTO BALSAS griaudėja eteryje.

 

Nušvitus kirpyklos krėsle sėdi III BEBRAS.

 
MUSIA (apklodama klientą)
 

Štai jūsų knyga, Josifai Aleksandrovičiau. (Įduoda III BEBRUI knygą.) Paskaitykit man iš bet kurios vietos! Išburkit!

 
III BEBRAS
 

Skaito Josifo Brodskio eilėraštį „My žili v gorode cveta okomenevšej vodki“ iš rinkinio Peizaž s navodnenijem.

 
Pauzė.
 

Taip išėjo, vaikyti, kad daiktų idėjos mums rūpėjo labiau nei patys daiktai...

 

Abu likusieji BEBRAI dabar irgi sustingę su knygomis rankose.

(Variantas: visi skaito sinchroniškai.)

 
II BEBRAS (skaito)
 

Niekada neturėjom savo kambario, į kurį būtumėm galėję prisivilioti mergaitę, o ir mūsų mergaitės jo neturėdavo. Mūsų meilės romanai buvo pasivaikščiojimų ir pašnekesių romanai – jeigu iš mūsų būtų ėmę už nueitus km, suma būtų susidariusi astronominė. Seni sandėliai, krantinės fabrikų kvartaluose, kieti suoliukai šlapiuose parkuose ir šaltos įstaigų laiptinės – štai mūsų pirmųjų pneumatinių palaimų dekoracijos. Vadinamųjų „materialinių stimulų“ niekada neturėjom. O ideologiniai kėlė juoką net darželinukams. (Paskutinius tris sakinius vienas.) Jeigu kas parsiduodavo, tai ne dėl gėrybių ar komforto: tokių nebuvo. Parsiduodavo iš vidinių paskatų, ir patys tai žinodavo. Pasiūlos nebuvo, buvo gryna paklausa.

 
III BEBRAS (skaito)
 

Buvome godūs skaitytojai ir tapome priklausomi nuo lektūrų. Koks nors Dickensas buvo realesnis už Staliną ir Beriją. Romanai labiau nei visa kita veikė mūsų elgseną ir pokalbius, o 90 procentų pokalbių sukosi apie romanus. Darėsi panašu į užburtą ratą, bet mes nenorėjome jo ardyti. (Pauzė.) Šios kartos etika, Musia, buvonygiškiausių Rusijos istorijoje – ir ačiū Dievui už tai. Knygos tapo pirmąja ir vienintele tikrove, o pati tikrovė buvo laikoma kvaila ir nuobodžia. Lyginant su kitais, mes, sakytume ne gyvenom, o marinom arba vaidinom gyvenimą. Instinktyviai pasirinkom skaityti, o ne veikti. (Pauzė. Paskutinius sakinius – vienas.) Bet kai susimąstai, Musia, egzistencija, nepaisanti literatūroje išpažįstamų normų, yra menka ir neverta pastangų!

 
I BEBRAS (skaito)
 

Nenuostabu, kad mūsų konkretūs gyvenimai susijaukdavo. Netgi patiems apsukriausiems tekdavo griebtis atsitiktinių darbų – fizinių arba redakcinių, arba ko nors besmegeniška: kalti įrašus antkapiuose, buhalteriauti, įrišinėti knygas, daryti rentgeno nuotraukas. Būdavo kartais imam ir išdygstam ant draugo slenksčio su rašalo buteliu vienoje rankoje ir saldainiais, gėlėmis arba užkanda kitoje ir visą vakarą šnekamės, plepame, niurzgiam dėl aukščiau sėdinčių idiotizmo... (Vienas.) Arba spėliojam, kuris pirmas numirsim. (Uždainuoja.)

 
III BEBRAS (skaito)
 

Niekas taip neišmanė literatūros ir istorijos kaip šie žmonės, niekas už juos geriau nemokėjo rašyti rusiškai, niekas smarkiau neniekino mūsų epochos. Jie buvo vienintelė rusų karta, kuriai Giotto ir Mandelštamas buvo svarbesni už jų pačių likimus. Varganai apsirengę, bet kažkaip vis tiek elegantiški, it kaladėje pašomi savo atgrubnagių viršininkų, lakstantys kaip triušiai nuo visur esančių valstybės skalikų ir dar gausesnių lapių, palūžę, senstantys, jie vis dar tausojo savo prieraišumą nesančiam (arba esančiam tik jų plinkančiose galvose) dalykui, vadinamam civilizacija. Beviltiškai atkirsti nuo likusiojo pasaulio, jie manė, kad bent jau tas pasaulis yra toks kaip jie; o dabar žino, kad jis toks pat kaip kiti, tik puošniau apsitaisęs. (Pauzė.) Tai skaitydamas užsimerkiu, Musia, ir, regis, matau juos stovinčius savo varganose virtuvėse su stiklinėmis rankose ir ironiškais šypsniais veiduose. (I ir II BEBRAS tiesia į žiūrovus degtinės pilnas briaunotas stiklines.) „Nieko, nieko, -- šaiposi jie. – Liberte, Egalite, Fraternite... Kodėl gi niekas nepriduria Kultūūūūros? Didžiąja raide? A?“

 
I IR II BEBRAI (pašiepiamai)
 

Liberte, Egalite, Fraternite! Kuuultūūūraaa! Didžiąja raide! Draugas mauzeris! Ponas brauningas! Pistoleto!

 
Tamsa.

Nušvitus scenai visi BEBRAI sustingę prie urnų.

 

MUSIA šluoja BEBRŲ plaukus.

Sukiša juos į lagaminą.

Baigusi sudrimba krėsle it elektros ar kankinimų kėdėje.

 
VAIKO BALSAS (iš juostos)
 

Gyveno kartą berniukas. Jis gyveno neteisingiausioj pasaulio šaly. Ją valdė padarai, kuriuos pagal visas žmogiškas normas derėjo vadinti išsigimėliais. Bet jie taip nebuvo vadinami. (Pauzė.) Ir buvo miestas. Gražiausias miestas pasauly. Su bekrašte pilka upe, tvyrojusia virš savo tolimo dugno, kaip kad bekraštis pilkas dangus – virš upės. Palei tą upę stovėjo didingi rūmai su taip gražiai išdailintais fasadais, kad, berniukui stovint dešiniajame krante, kairysis atrodydavo kaip atspaudas milžiniško moliusko, vadinamo civilizacija. Kurios nebebuvo. (Pauzė.) Anksti rytą, kai danguje dar žėrėdavo žvaigždės, berniukas keldavosi ir, suvalgęs sumuštinį ir išgėręs puoduką arbatos, pritariant radijo pranešimui apie naują plieno lydymo rekordą, o paskui armijos chorui giedant giesmę Vadui, kurio portretas kabojo ant sienos virš dar šiltos berniuko lovos, nukurnėdavo apsnigta granito krantine į mokyklą. (Pauzė.) Plačioji upė tysodavo balta, užšalusi, tarsi bežadis žemyno liežuvis, o didysis tiltas lanku gaubdavosi tamsiai mėlyno dangaus fone it geležinis gomurys. Turėdamas dvi laisvas minutes, berniukas nučiuoždavo žemyn ant ledo ir paėjėdavo dvidešimt ar trisdešimt žingsnių vidurio link. Tuo metu jis galvodavo, ką veikia žuvys po tokiu sunkiu ledu. Paskui sustodavo, apsisukdavo 180 laipsnių kampu ir nesustodamas skuosdavo atgalios, iki pat Peteršulės durų.

 

Monologo metu MUSIĄ ištinka traukuliai it elektros ar kankinimų kėdėje.

 

Nušvitus prožektoriams visi BEBRAI stovi prie urnų.

 

Sugrūda į jas rankas ligi peties.

Ištraukia suglamžytus rankraščių lapus.

Ima svaidytis jais it vaikai žiemą sniego gniūžtėmis.

 

MUSIA tįso kėdėje nei gyva, nei mirusi.

Eteryje visu garsu griaudėja NOBELISTO BALSAS.

Kol jį nuplauna vis stiprėjanti bangų mūša.

 

Vandens balsas tamsoje.