Petras Rakštikas (g. 1956) – poetas, prozininkas, tapytojas, grafikas, skulptorius. 1980 m. baigė Šiaulių pedagoginiame universitete piešimą ir braižybą. Nuo 1983 m. dirbo Šiaulių pedagoginiame universitete piešimo katedroje. Dabar – Šiaulių universiteto menų fakulteto piešimo katedros docentas. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Dirba mažosios medžio plastikos, aliejinės tapybos, pastelės srityse. Dalyvauja Šiaulių, Lietuvos ir užsienio kūrybos parodose. 1996 m. išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Letė“. Vėliau – miniatiūrų rinkinius: „Vėjas, lapas ir rakursas“ (2005), „Genys kala tylą“ (2007). 2006 m. P. Rakštikui paskirta Šiaulių miesto kultūros ir meno premiją už sukurtą meniškai vertingą literatūros kūrinį, už žodžio meno puoselėjimą ir meninį universalumą, derinant dailę ir literatūrą. Nuo 2007 m. – LRS narys. „Tapytojas savo žodžių spalvomis demonstruoja neįtikėtiną supratimą, kokia apskritai gali būti vaizdiniais paremtos kalbos įvairovė. Nuo beribės melancholijos kupinų panoraminių peizažų su išsikraipiusiomis gyvulių-žmonių-paukščių kreatūromis kokiame nors iliuzinės periferijos užkampyje arba mislingų pastebėjimų pro atvirą langą, žavintis sezoninėmis grožybėmis, iki linksmų siurrealistinių bei trumpų tarsi kinas akimirkų, užplūstančių sielos erdvę. Galop taip vadinamos poetinės miniatiūros, jei labai pasistengi, ima haliucinuoti, iššaukia vaizdinius. Man jos pasirodė kažkuo šagališkos“ (Castor&Pollux).