Trečiasis knygos skyrius „Simfonijos bei oratorijos“ pradedamas keista „simfonija-vesternu“ Į El Paso: septynių dalių „eilėraščių ciklas“ pasakoja neaiškaus dykumų klajoklio istoriją. Iš tiesų ši dalis yra didžiausias knygos nesusipratimas. Poezijoje, kuri nežadina jausminės patirties, visada bandau ieškoti kažkokių universalesnių kultūrinių reikšmių. Tačiau naujausioje K. Navako knygoje jų beveik nėra. Neaišku, iš kur „vesterne“ Į El Paso atsiranda Chose ir Pedras, kodėl poetas kuria meksikietiškais motyvais paremtą fikciją, kodėl knygos pabaigoje rašo laišką Švedijos karaliui. Žaidimais garsais ir netikėtais kontekstais palieka žaismingą įspūdį, tačiau pats komiškos fikcijos pasaulis yra per daug neapibrėžtas ir neapčiuopiamas, kad būtų daugiau nei subjektyvus poeto įspūdis.
(Mindaugas Grigaitis)
Vesternas
1. Išvykimas
dar net gaidys šį rytą negiedojo
tarp vištų smigęs tačiau kas gi čia?
Chosė ir Pedro pas mane atjojo
ir buvo tai manų kančių pradžia
batu išspyrę mano durų blėką
kažką pradėjo bliaut ir atrajot
kol supratau kad nieko nebelieka
tik šokt į kelnes ir su jais išjot
šiaip aš į kelnes nemiklus šokėjas
jas kartą moviaus keturias paras
tačiau Chosė mane aukštyn pakėlęs
labai padėjo klešnes susirast
ir štai balne nuo žiovulio raudonas
nutilęs kaip nutrūkusi styga
kišenėj ieškau vakarykštės duonos
saldžios tarytum filmo pabaiga
o ten tik raidės nuo skalbyklos kvito
tačiau tu bliamba – dėsto man ir tos
kad galvose mums smegenys nuvyto
kad jis man skalbinių neatiduos
na kam man reikia tokio kvito kieto
niūkiu aš jį ir plėšau gan ilgai
ir joju sau link tikslo netikėto
tvirti kaip kvitai šalimais draugai
2. Peizažas
kojinėm čia smirda tie kanjonai
neplauti mažiausiai šimtą metų
visą dieną savo arklį jodai
muilą vis neši kaip neštum medų
dar tie grifai virš galvų mums sukas
ir mūs galvos vis ratu kaip girnos
ėda jas baisus galvų barsukas
jos jau durnos... ką aš čia?.. jau girtos
kaktusais apžėlus žemės plikė
kur pažvelgsi vien kalnai kelmuoti
kas senobinei jų grožei tiki?
kas čia jos žioplų arklių kamuoti?
čia net spjaudyt nulis galimybių
seilės prie liežuvių priklijuotos
ir į ką? jokių gamtos gėrybių
šalia mūsų... kaip jos?.. kelio juostos
vis mąstau ir tvinkčioju kaip gysla
taip čionykštė žuvus grožė rūpi
ašaros suplūdusios akysna
rieda man per juodą riebų snukį
3. Kelio daina
viens du trys viens du trys jojam drauge
ką tik pradėję jau ir baigiąąą
greitai atkimšti kitą reikės
kelias po kojom kad nedulkėėės
kojos ne mūsų – arklį turiu
trys jie dar bėga ant keturiųųų
mes dar po vieną trys dar po du
ar tu gerbi mane aš tave tu
ką tik pratęsę jau ir baigiąąą
du trys viens trys du trys gėlės lange
kur čia tos gėlės kur čia langai
aš tiesą sakant seniai užmigai
viens du žinai ką skaičiuoti gana
jūs mą abudu brangi kaip žmona
ba baisiai gražūs jojam kartu
kiek čia iš viso mūs? trys du trys du
4. Troškulys
nebuvo anei kompaso nei paso
tiktai rodyklė kur kaip nori taip skaityk
mes trečią dieną jojom į El Paso
tigdik tigdik tigdik tigdik tigdik
ir troškulys kamavo begalinis
kurio be galo kęsti negali
nei degalinės anei srėbalinės
nei paties kelio nesimatė mūs kely
ir dykrų vėjas pūtė nuo El Paso
šešiom burnom taip tiesiai į mane
bet jojau aš tolyn ant arklio baso
tvirtai suspaudęs pasagas delne
arklys atrodė kaip savaitę gėręs
o mes nelyg vištašūdžiai sausi
dažnai atrodo kad pasaulio gėris
mums visas tačiau mes jam ne visi
ir bibis žino ko mes iškeliavom
dar turim viltį – nors viltis akla –
kad mus kas nors tuojau pavers agavom
ir gyslom ims tekėti tekila
kol šeštądien prijojom ožio pėdą
joje vanduo blizgėjo taip gražiai
ir gėrėme iš jos ir mums negėda
juk mes jėga o ne kokie ožiai
5. Žmogus kuris išgėrė mano tekilą
nuo ryto surūgę lyg miežių alus
nespėjęs pasiekti bokalo
mes jojam tavernoj suolais pro stalus
o jis tebesėdi už stalo
jo žvilgsnis sunkus lyg senelio lazda
ir tuščias kaip miestas po karo
jis čia taip seniai kad apaugo barzda
prilipęs prie savo cigaro
jo batai ant kojų septynis metus
jis mėgsta šį magišką skaičių
ir žvelgia jo koltai žemyn į batus
ir blizga kaip akys mergaičių
štai vėl jisai žvakę gesina snargliu
patąsęs trumpai jį ant piršto
ir barmenas įpila mostu mikliu
jam vieną stipraus vieną tiršto
staiga aš kad riktelsiu ožio balsu
kuris man tai leidžias tai kyla:
sakyki šunie tu kodėl prie visų
čia išlakei mano tekilą?
jis kilsteli galvą turtingą plaukais
kažką kas jam niežti pakąso
o aš jau tris mylias nubėgęs laukais
nes reikia ... labai ... į El Paso...
6. Marija Selestė
kelio dulkės jau sklaidėsi
klojo kaulus kojotų
tokį kelią paklaikusį
tik numiręs nujotų
nei mergų anei laikraščio
kuriam rastume mergą
čia nėra tik nuo laikrodžio
laižom valandų vargą
tik staiga lyg nustelbė mus
eik tu sau kas ten buvo
ten merga džiaustė skalbinius
na o jie tipo džiūvo
ko tu džiaustai tuos triusikus
tavo triūsas kvailokas
duok alaus mums ir muzikos
denki stalą klok lovas
į El Paso nujosim kai
mes nupirksim tau grybų
bet ji pašaukė: Josifai
čia pacukai prikibo
ir išlindo iš kubilo
toks nedamuštas dėdė
ir iš strielbos mus bubino
ir peilius į mus mėtė
kol įstrigusius vadžiose
gan tolokai nuvarė
kokios mergos privačios čia
kas tokių ir pridarė
7. Motelis The End
aš pavargau nes ir žolė pavargsta
kas dieną augti džiaugsmui vabalų
bet štai motelis panašus į karstą
ir mes čia stosim gultis ant stalų
ir stojam – linksmas Pedro krapšto nosį
o ko ten ieško – niekas nesupras
jau man linksmiau nors vis dar kankinuosi
guluos ant laiptų spoksau į lubas
mačiau tų lubų – juk ne jos man knieti –
nutrynė kojas batai svetimi
ir kaip man sykį liautis blūdinėti
pats laikas... kaip ten?.. būti savimi
bet šūdą čia pabūsi – Pedro kviečia
štai padavėją sulenktu pirštu
o man mieliau langai gimtinės šviečia
į močios pirkią mintimis grįžtu
bet sėdime ir maukiam ką tik duoda
klausydamies dainų nepadorių
atšipo dantys į ne savo duoną
todėl nebekramtydamas geriu
vėliau visus po kambarius ištąso
pentinai kyšo iš po mūs kaldrų
guliu kažkoks auksinis lyg El Paso
lėtai virstąs variu bei sidabru
lipnus ir šlapias kaip gaudyklė musių
teisingo gymio veido atkaklaus
sapnuoju jog rytoj namie nubusiu
ir kelnės vėl prie lovos manęs lauks
Navakas, Kęstutis. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų. – Vilnius: LRS leidykla, 2007