Tai knyga, atsiradusi iš talento pertekliaus, iš kūrybingo pramogavimo nuotrupų. Dėlionė, liudijanti rašytojo įvairiapuses galimybes. Skaitydamas tokią lektūrą patenki į lengvos, lakios eilėdaros pinkles, tarsi kokias pagirias, kartu su įsikvėpusiu autoriumi pasijunti irgi tarsi pagiringas, apdujęs. Įdomu, ar čia tokia talento įtaiga, ar ir pakaušimo poveikis? Pagirių ir gertuvių tvaikelis visiškai suprantamas, pateisinamas. Juk bohema be šito neįsivaizduojama. O be bohemos neįsivaizduojama linksmesnė bendravimo nuotaika. Įkvėpimo versmės...
(Aleksas Dabulskis)
Dosnumas
medžiuos varnoms miegot dar minučių penkiolika leista
A.Marčėnas
aš jums pamiegoti leidžiu
dar penkiolika minučių
ties saulėtekiu beveidžiu
be manų skambių eilučių
nes paskui giliai iš meilės
aš pradėsiu savo triūsą
mane traukia mano eilės
kaip degtinė traukia rusą
eilės eis tarsi iš cirko
daug senelių ir anūkų:
vakar man žmona nupirko
dar dėžutę tušinukų
baigsis tušas – aš rašysiu
pirštą širdyje padažęs
netgi reikalo mažyčio
eidams nesiliausiu rašęs
dar miegokit tik Litmenas
taip užmigti ir negavo
aš rašiau kas man lemenas
o jis vargšas publikavo
Navakas, Kęstutis. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.
Svajokliai
Ištuštėjusioj kavinėj
Sėdi vienišas vaikinas
Geria vyną iš stiklinės
Ir svajoja
T.A.Rudokas
ištuštėjusioj virtuvėj
stovi juodas prikaistuvis
ne totorius ne lietuvis
ir ne belgas
o šalia lyg dulsinėja
sėdi smirdanti virėja
juodą dantį rakinėja
suknią velkas
apsitampius apatinį
ji pačiumpa paskutinį
luptą neluptą kiaušinį
valgo virtą
verkdama nuo maisto prasto
ji nagu tą dantį krapšto
ir laisvalaikių pamąsto
ko ji smirda
ei virėja liaukis bliauti
eik prie čiaupo apsiplauti
tu suspėsi šiąnakt gauti
viską viską:
štai tuštėjančioj kavinėj
sėdi vienišas vaikinas
geria vyną iš stiklinės
vardas vycka
Navakas, Kęstutis. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.
Dešros bliuzas
Esu neapsaugotas nuo žodžių,-
jie skverbiasi pro langų plyšius,
iš TV, iš kaimynų, iš įstatymų, iš eilėraščių.
M.Martinaitis
Aš nemėgstu dešros – niekada
dėl dešros man blakstiena
nėra suvirpėjus,
tačiau vis ją įtraukiu su cigaretėm,
su kvepalais, knygų dulkėm.
Kiekvienos pardavėjos krūtinė
dešra ir kvepia.
Baugu net ir eiti pro visas parduotuves,
nes dešra pažįsta mano eiseną,
aukštą siluetą su portfeliu,
net jei jos pirkti neketinu, ji bėga pavymui,
ridenasi Vokiečių gatve didelėm
riebokom rinkėm.
Esu jau pilnas dešros,
jos pilni mano stalčiai,
draugai bei dviračio padangos.
Kadais, menu, eidavau su dešra į klojimą,
ristis žemyn nuo šiaudų.
Bet ji nusirisdavo greičiau.
Ji nesupranta mano kalbos,
nepripažįsta paso bei kitų dokumentų.
Galiausiai imu ją už rankos,
veduosi namo, prapjaunu,
ir ilgai žvelgiu jai
į daugybę baltų akelių.
Navakas, Kęstutis. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.
Stabilumo garantas
Miega žemėj, nesudygo
Apsnigti vardai.
Dovanojai juodą knygą,
Ir rašau juodai.
J.Strielkūnas
Niaukias jau, kad tik nelytų.
Lyja jau metus.
Dovanojai šimtą litų.
Aš pirkau batus.
Batai spaudė. Verkė girios.
Buvo man baugu.
Aš esu neblogas vyras,
Duok dar pinigų.
Užsakei man visą spaudą,
Aš į ją rašiau.
Bet kur pinigus užspaudei
Pasakyt prašau.
Man nereik šilkų ar odžių,
Aukso man nereik.
Duok grynais ir mano žodžių
Niekad neiškreipk.
Viską man davei šioj žemėj,
Aš sakiau: nu, ką?
Koks aš vyras, jei kišenėj
Vien tiktai ranka.
Baltos naktys. Juodos eilės.
Karčios kaip alus.
Duok pluoštelį savo meilės –
Būsiu stabilus.
Navakas, Kęstutis. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.
Svaigulys
sakau: hašišas, opiumas, eteris,
ei, svaigumą pasigavo laukai
L.Katkus
Sakau kavinėje: chamai, šampano!
Degtinės. Užkąst kažką.
O man atsako bufeto panos,
kad viską surijo meška.
Sakau bibliotekoje: Rilkės, Šulcaitės!
O Rilkės, Šulcaitės nėra.
Po to iš lentynų iškrinta raidės
Ir rėkia ausin: ura!
Maldauju gatvėj: teatro! kino!
Be meno lietuviui blogai.
Prieina patrulis ir apkabina
ir aš jį bučiuoju ilgai.
Neliko man jau nei knygų nei vyno.
Gal užsisakyt mišias?
Sakau aš veidrodžiui: Katkaus! Lauryno!
O jis man Rudoką – šast.
Navakas, Kęstutis. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.
Trumputė laimė
pasaulis baigias
todėl reikia išlikti
marčėnu
B.Januševičius
Pasaulis baigės. Aš – Marčėnas.
Dabar tai šakės. Čia tai bus.
Buvau toks kūdas ir toks vienas.
Dabar barzdotas ir riebus.
Visus esu spaudoj apžvelgęs
ir kai pasaulio nebėra
kankina apžvelgimo alkis,
o šiaip jau nuotaika gera.
Visi, nuo latvio iki gudo,
žinos ne Beną. Man lemta
šlovė Marčėno. Tokio cūdo
nebuvo mačiusi gamta.
Bet čia senelė užusnūdo
Ir josios pasaka baigta.
Navakas, Kęstutis. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.
Čiki briki
Do be, do be, do...
A.Šlepikas
bulka bulka bu
nekabu kabu
netikiu tikiu
tik tinkiu vinkiu
- Be do or not be do?
kuku maku ko
čiukčia su triko
bim bim baikim bai
nes bim bim labai
-To be or not to be?
toto toto
bebe bebe
Navakas, Kęstutis. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.
Sodoma plius
gnomikas baksteli
lomiku domiką
lomiku domiką
bobikas krimsteli
gnomiko joriką
gnomiko joriką
B.Januševičius
janekas parneša
gustlikui staniką
gustlikui staniką
janekas homikas
dūsauja šarikas
dūsauja šarikas
janekas užriša
šarikui šaliką
šarikui šaliką
janekas šizikas
purtosi gustlikas
purtosi gustlikas
gustlikas janeką
janekas šariką
janekas šariką
cicinas viciną
liolekas boleką
liolekas boleką
aš tai į lentvarį
taksas man būtinas
taksas man būtinas
oš ten palangėje
šūdinas putinas
šūdinas putinas
Navakas, Kęstutis. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.