***
Tu gyveni, bet žemėje kitoj
Naktų sidabras
Liečia mano plaukus
Bet aš neinu prie lango
Mus artina ir skiria dykuma
Aš laidoju joj savo mėnesienas
Aš nebylėju žodžiams
Kuriuos vienatvėj pažinau
Bet aš neinu prie lango
Mane suranda
Baisai, atsėlinę iš miesto
Dykumos apsėstą
Aušra mane suranda
Paulauskaitė, Danutė. Dviese su namais: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2001.
***
Ten jau nebus manęs
Ten mano naktų pelės
Graužia neuždirbtą duonos plutą
Ten lango kvadrate įstrigus pilnatis
Ji tau papasakos
Ant stalo gula dulkės
Neskaitomų laiškų ir knygų
Mano laikas daugiau
Nesutaps su tavuoju laiku
Paulauskaitė, Danutė. Dviese su namais: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2001.
***
Neturiu aš vyriausiojo brolio Simoro
Jeigu turėčiau vyriausiąjį brolį Simorą
Šviesa pusiau šviesa
Jei skverbiasi pro plyšį
Diena tai smurtas
Snaiperi tylos
Glebi ranka
Koks buvo tavo planas, Dieve
Paulauskaitė, Danutė. Dviese su namais: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2001.
***
Iš bado kretanti ranka
Danguj visas žvaigždes nuraško
Per visą naktį laša vaškas
Ir visa taps tamsa juodžiausia
Nesužinosi nepaklausi
Paulauskaitė, Danutė. Dviese su namais: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2001.
***
Dabar man reikės surimuoti
Sniegą ir kelią
Dabar man reikės įrodyti
Sugrįžimo teoremą
Du kantrybės brūkšnius kaktoje
Kerta kreivas nelygybės ženklas
Išsineštas iš gimtųjų namų
Tūkstantį kartų: sveikas
Pavasari, prisikėlime
Tūkstantį pirmąjį: sudie
Paulauskaitė, Danutė. Dviese su namais: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2001.
***
Tu nugalėsi savo kapą, mama
Tu nugalėsi kudakavimą davatkų
Ir tėvas atleidimo paprašys
Dvi tavo seserys – dvi kuosos
Juodomis skarelėm, kvailos ir pavydžios
Atleidimo paprašys
Kas beatmins jaunystę, iškeliavusią į šiaurę
Jau temdo dangų karavanai debesų
Aš svetimoj šaly
Aš tebesu
Bet tu dažniau sapnuokis, mama
Paulauskaitė, Danutė. Dviese su namais: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2001.
Tu nežiūrėk. Dabar Rembrandtas valgys silkę
Nėra ribos tarp meno ir nemeno
Jei menininkas tikras
Paulauskaitė, Danutė. Dviese su namais: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2001.
***
Eidama paskui Gogolio karstą
Staiga atpažinau juodą vienatvės paukštį
Nutūpusį ant šakos
Jis buvo atlėkęs anksčiau
Kai dar tebebuvo gyva mano motina
Kai dar tebebuvo gyvi vasarojus, linai ir namų gyvuliai
Bet pro langą žiūrėjo Jonukas iš Milašiaus Lietuviškų pasakų
Mano sesuo Ofelija pamilusi Hamletą
Dainavo ir skendo ir skendo ir skendo
Svetimi tau papasakos apie mažą vaikystės šunytį
Iš baimės užmiršusį loti
Apie skurdo ir žibalo kvapą
Svetimi tau papasakos apie skiedras
Į pražūtį nešamas
Apie meną ir mirtį Venecijoj
Apie nenaudingą
Viso pasaulio išjuoktą grožį
Paulauskaitė, Danutė. Dviese su namais: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2001.
***
Aš paleidau auksinę žuvelę
Atgal į jūrą
Mano tėvai buvo pajauniais
Vėjo vestuvėse
Neapykantos žaibas mane
Pakrikštijo
Nederliaus metais labiausiai
Bijau pažiūrėti pro langą
Kai tarpulysviuos slapstosi raidės
Ir nebėra kam skalikų sugėdint
Bado šerkšnas akis išbadys
Ir seneliui ir vaikui
Aš nieko negalėjau pakeisti
Šitame pajūrio kaime
Paulauskaitė, Danutė. Dviese su namais: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2001.
***
Kada iš jūros trauks didžiulę baimės žuvį
Manęs nebus ant kranto
Visos tiesos aš niekad
Niekam nesakysiu
Aukšti ąsočiai bus
Pilni tamsos
Kas nori gali prisirinkti
Baimės žvynų
Paulauskaitė, Danutė. Dviese su namais: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2001.
***
Bus naktys ir naktys ir naktys
Bus laikas sėdėti prie stalo
Bus laikas laiškų nerašyti
Bus laikas laiškų nebegauti
Bus laikas išeiti iš proto
Žiūrėti į apsnigtą sodą
Ir motinos veidą matyti
Bus vėjas ir vėjas ir vėjas
Mane vejasi skliautas pajuodęs
Mane vejasi tėviškės beržas
Aš be reikalo saulės ieškojau
Aš be reikalo čia gyvenau
Paulauskaitė, Danutė. Dviese su namais: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2001.