Gytis Norvilas (g. 1976) – poetas, vertėjas, eseistas. 1999 m. baigė Vilniaus universiteto istorijos fakultetą. Dirba LR ypatingajame archyve. Nuo 2007 m. – „Literatūros ir meno“ paskutiniojo puslapio redaktorius. 2002 m. išleido pirmąjį poezijos rinkinį ,,Akmen-skeltės“, už kurį buvo apdovanotas Jaunojo Jotvingio premija.  2006 m. pasirodė antrasis eilėraščių rinkinys „Skėrių pusryčiai“, kontraversiškai vertinamas tiek kritikų, tiek skaitytojų. Lietuvos kultūrinėje spaudoje paskelbė esė, fotografijų, piešinių. Išvertė folklorinių senovės indėnų, šamanistinių, tuvių tekstų, verčia moderniąją vokiečių poeziją (Hugo Ball, Kurt Schwitters, Oswald Wiener). Archaizmą ir futurizmą jugiančioje G. Norvilo poezijoje išsilaisvinama nuo „išskastruoto romantizmo“, reflektuojama poezijos kūrimo prasmė; jautriai reaguodama į socialinę tikrovę. Siurrealizmo poetikai artimuose eilėraščiuose vaizdas kuriamas pasitelkiant konkrečias buities detales, fotografiškai užfiksuojančias kasdienybės fragmentus, natūralistines žmogaus kūno metaforas. Grafinė teksto kompozicija leidžia tekstą skaityti įvairiomis kryptimis ir jungti įvairius fragmentus, kuriant papildomus teksto variantus. Naujos reikšmės randasi jungiant žodinį ir vizualų (poetinę grafiką, piešinius, tapybą) tekstus. G. Norvilo piešimas ir rašymas primena tiek paleolito sienų piešinius, tiek ir nūdienos grafitti, o keliasluoksniai tekstai panašūs į šamano užkalbėjimus, litanijas ar kitus sakralinius tekstus. „Skėrių pusryčiai“ visiškai nepasiduoda kryptingai analizei. Knygą galima apmąstyti tiktai pagal jos taisykles, t. y. paisant kompozicijos, nes tai vienintelis knygos monumentas, pagal kurį įmanoma kritiškai vertinti eilėraščių rinktinę. Tai kūrinys, kuris deklaruoja visišką individualybę, todėl šiandien yra unikalus. Ši absoliuti individualybė neleidžia poeto priskirti konkrečiam literatūriniam ar literatūros kūrėjų luomui“ (Donatas Paulauskas).