Vienintelis lietuvių dadaistas imažinistas Pranas Morkūnas eilėraščių rinkinį spaudai parengė ketvirtojo dešimtmečio pradžioje. Tada knyga nebuvo išleista. Nepasirodė ji net vėlesniais laikais. Ir tik 1993 m. Prano Morkūno „Dainuoja degeneratas“ išvydo pasaulį, atkurtas pagal autoriaus paliktus juodraščius.

        Knygoje apstu lengvos erotikos, kuri tuoj pat maskuojama žodžių naujadarais, fonetiniais žaidimais ar grafiniais eksperimentais. Tomas Venclova, perskaitęs eilėraštį pavadinimu „šairėpantas“, rašė, kad toks kalbos jausmas, kuriuo pasižymi P. Morkūnas, būna tik vaikystėje. Nors apie erotinius įvaizdžius vapančio vaiko paveikslas ir yra nepriekaištingai egzotiškas, taikyti tokio apibūdinimo visai autoriaus kūrybai nevertėtų. Daugeliu atvejų tarp dadaisto imažinisto žodžių-žodžių ir žodžių-naujadarų aptinkamas nenuginčijamas loginis ryšys, intelektualumą rodančios opozicijos, o tai savaime atmeta prielaidą, kad jo kalbos jausmas artimas vaikiškajam.

        Kalbant apie grafinius elementus, šioje knygoje paminėtini apskritimai, rodyklės, nestandartinis žodžių išdėstymas. Taip pat akį traukia penklinės su natomis panaudojimas eilėraštyje („bandyto troškimas“, p. 14).

        P. Morkūno eilėraštį prozą „revercija“ bei jau minėtą „šairėpantą“ tiek Leonas Gudaitis, tiek Kostas Korsakas lygina su rusų poeto Chlebnikovo eilėraščiais. Panašumų yra – ir vienas, ir kitas, pasitelkdami pačias įvairiausias priemones, kuria ne eilėraštį-eilėraštį, o eilėraštį-rebusą.

        Aušra Kaziliūnaitė



po velnių

           palįsiu po sijonu
           įsiboginsiu šlaunyčiuos
nusibos platoniškumas
po velnių
           atsegiau prakyšo
           du pūpkūs čiūpukai
pasisotinęs po velnių
           takelis mergšė
           paltelį žyžybteli
žirgteliu po velnių
           žirklėkis
viesulu po velnių
           komanda iškėsnot
           tamaruosim paterliot
po aistros po velnių
           kekšamoj meilėj siutingoj
           aistrioj lovutėj girgždingoj
šventai siela tilti
skubau išplerpt po velnių
           nagai suraižė veidą
           sukrapštė nugarą
           čiukuras
nebenoriu čiučintis po velnių
ir lipa
           ir lipa
                      ir lipa
merginos į širdį
ir kiša
           ir kiša
                      ir kiša
mylėsim
           girdi
kiukiukt
           guldytės
paplekšt
           velnių

1928.I.6


Pranas Morkūnas. Dainuoja degeneratas: dadaist. imažinist. eil. - Kaunas: Nemunas, 1993. 



vėjadžazas

gyvybė skatikas
gyvybė džazbandas
viskas džazbandas

užplieksim maironių pasturgalius
žiebsim pasmurnosiams
pūsime storkaklius riebius
tranmakatai
džazbandarai

nustoginsim kiurusius stogus
švy-švaukšt
gyvatinsim dangų
dainuosim trankiau
miau-miau

jūsų žilę tūkstančio metų
gargažėjančią gargažę
gvaltavosim kačerga
čiuraukšt
ir balnosim kaip mergą
padangumaraukš

eilėdergčius
kaip užterkšim pagalam
tram-pam-vam
a-ja-vū

romantikas sielą velka į vieškelį
visi ten vieškelio šunys ją šunina

jums didi ateitis
skūrinsim surūkšlėtą skūrą
tempsime būgną
mušim džazbandą

ma ma ma
tė tė tė
šitaip nebečypiam
kai užtrauksime telingai
žvengia saulė temperminga

džaz džaz
vėjadžazas
žvingia

1928.I


Pranas Morkūnas. Dainuoja degeneratas: dadaist. imažinist. eil. - Kaunas: Nemunas, 1993. 



studento kambario idilija

aprūkus fizionomija niurkso ir monija
pavydėti kekšynų simfonijai
nulovintoj lovoj retlaikiais merginų
stulbso prie stalo studentas
ekonomingai be viršutinių
stalas idėjų prikrūvintas
biržiška gutaperčos maniška
fričė dar nyčė pilvas pasišiaušė
kambary tylu romantiška
knibždasi pakaušy
nosis be perstogės tiška
snarglina lūpas ir viską
grindyse iščiupinėtos tarnaitės juzytės laiškas
mižlėja apie alėją
kolegė norėjo pas muziejų po dviejų
nuo vakar prarytos šnicelio plytos
trissyk valytos nebesotu
langas bučiuoja ištvirkusią tvorą
koketuojasi dilgės
sienoje mirga mergos vylingas juodumas
kelnėse kaip ienoje pasiutęs stangumas
gražu pasvajoti tik bėda
pilvas giesmę gieda
tenai revoliucija
koks pesimizmas
aplamai blogai
durnavotos studijos furijos
lazdina studentišką pakaušį
nusispjaut verčiau išmaut
gautą į skolą pas maušį

1928. I.11


Pranas Morkūnas. Dainuoja degeneratas: dadaist. imažinist. eil. - Kaunas: Nemunas, 1993. 



mėnulio sonata

vakaras kaip raudonumas merginuoja
           sėdžiu prisilangavęs
susiraukė diena apsiniukavo
           laukiu mėnulio dangavo

           "mielas broleli tavęs išsiilgau
           jau vilgo mano veidelį
           sūri ašarėlė"

buvo naktelėj meilės porelė
rankos krūtinės susivėlė
alpo mergužėlė
glamonių čiuponių
smarkių pustonių kilbasinių
buvo mėnesinių sentimentalinių
ach graudulinių keikinių švach kvailininių
viską baigė slaptiniu

kiek laimės dvylikoj metų
           bučiuota be litų
           balzganas mėnulis toks švietė gerulis
           šventus nekaltus vaikulius

och akyse klanas
žvilgis įstilbęs mato
subliksėjo sušvitavo
ištiesiau rankas
pakilau į priekį ėjau
tau tau siunčiau maldavimą

           baigti sukliudė lovutė
                      apsidairiau
           čia geniališka mintis pasišovė
                      tai mėnulis palovy

1928.I.16


Pranas Morkūnas. Dainuoja degeneratas: dadaist. imažinist. eil. - Kaunas: Nemunas, 1993. 



donžuanas

drin drin pasku dran
nepatinka jam
stipu stapu čia merga
bidu badu iškišta

tamsianaktis
alėjos kampas
donžuanas vampos
prie elektros lempos
o mergos tik renkas
į vyrišką rinką
kiek daug jų pritvinko
velniop nepatinka

sena donžuano gadzinka

mergos šešiolikos metų
geidžia geismai
pusiaumečiui pakaktų
pagleverzot
teatras kino

mademoiselle
gal auto nuvažiuosit namo
ryt ar kada
rendez-vous

gerbiamasis tai naivu
juk dar valanda laiko
ir niekas mūsų nelaiko
pabūgti kaviniško tvaiko

oho
mergina pralenkė prityrėlį seną

dirgtelėjo donžuanas

gimnazistė jaunystė
širdis kūrenas

alėjos kampas
mergos tik renkas
vyrų banknokiškos rankos
ištampo
į kampus
abipus
pas Nemuno krantus

1928.II.13


Pranas Morkūnas. Dainuoja degeneratas: dadaist. imažinist. eil. - Kaunas: Nemunas, 1993. 



dekoltuotos kelnės

kunigas priplakta davatka
kelnės užkritos dekoltuotos
karščiu stamantrėlis išbernavo
nuodėmės apčiulpo
nenusaugai nuodėmingo ravo
nebenusidėsiu
at-ma kelnės kelnės
kas per velnias
hai žyg pina din
kelnės dekoltuotos mergą žirgi žerga
visai pavargo visur tik marga
tikrasis dekoltas

davatkėlė žalioj pievoj
ji galvoja apie dievus
ach-ha ach-ha ach
davatkėlei apie pilvą riebu
pi-bu

kunigėli kilnus
nusikaltus
kelnės baltos
su dekoltu

taip ir paeilėmis
bernužėlis kunigėlis
varo bara
ata kata šen ir ten
abejur ir abejaip
kelnės dekoltuotos

1928.II.24


Pranas Morkūnas. Dainuoja degeneratas: dadaist. imažinist. eil. - Kaunas: Nemunas, 1993. 



gražias mylėkim

gražias mylėkim moteris
visas joms skirkime sritis

jau kitkas nežavės

mergaičių kojos žavimos
peršviečia šilko kojinės
gražias mylėkim moteris

įšyla kūnas glėbiuose
ten jausmai švaistosi
įglauskim galvą į krūtis
gražias mylėkim moteris

glamonės bučkiai počiūpiai
prispauskime aistriai

moters glėbių sūkurys
mūs kūną ištąsys
gražias mylėkim moteris

žvilgių tvaike svaiginies

eikime kas vakaras
slapčia po patvorius

per amžius jos mums neįgris
gražias mylėkim moteris

1928.V.4


Pranas Morkūnas. Dainuoja degeneratas: dadaist. imažinist. eil. - Kaunas: Nemunas, 1993. 



pagunda

taip
buvau nemylįs
žarsčiai iš lėto
meilės kvošingos kadrilis
suko vertetą

vos pirštais liečiau
elektra sruveno
o dar nebrukau į blauzdyčius
nė letenos

net dabar
būčiau naujai pasiūtas
elgčiaus didikas
sukinėčiaus kalakutas
krapštykis

bet gana gerbiamoji
nusipurtau ir vėl
šniaukščiai išžioju
mademoiselle
manei man atrodai
iš galerijos partery
širdyje sukurstai
ugniakalnio kraterį
nenoriu tavęs
kibinimateri

1928.VIII.31


Pranas Morkūnas. Dainuoja degeneratas: dadaist. imažinist. eil. - Kaunas: Nemunas, 1993. 



limunara

apkabinai linumara
           kojos kaklą
           šlaunys lūpos
           susišlauninau

šluodinu šluones
šluorakinu įšlaurį
šlaunėkitės šlauniškai
šlaunuokit šlaumunes
           šlaunare šlauglūde
                      šlaudara šlaubina
           šludina šludės
                      šlaudu šlaudu

glaudine šlauduo šlaunapyne
           sušlaunavojai
           kojos kaklą
apkabinai limunara

1928.XI.17


Pranas Morkūnas. Dainuoja degeneratas: dadaist. imažinist. eil. - Kaunas: Nemunas, 1993. 



nauja pažintis

smailus pryšakis slenka į priekį
matytas siluetas
visas gramzdinu
šlyžt į gelmes
sultėta

suluku
žiaunas
blir vir
įsilamdini
trilinka braukies
per mano kramtinį
pakrūtį
niurku tave į gniužulą
rangais vartais pasiutusiai
per vieną akimirksnį
susitėkšlinom putose

1929.VII.10


Pranas Morkūnas. Dainuoja degeneratas: dadaist. imažinist. eil. - Kaunas: Nemunas, 1993. 



skriesti syvai

tampringa būtybe
apsyniojai kūną rangalais
elastas
smaugia dusina alpulių

elastinga tamprūne
sukaustei pryšakį šoną užpakalį

nykstu susiskiesdamas
užvožė šlaunų liemenio krūčių tumulai
tumbinas kraipaus spyglių
smauk dusingiau
įsikąsiu mėsos gabalą

laužiu dantis į kietumus
šniaukšti pasiutimu
skridini elastą aplink

tūksi kamuolinėj širdis
kiaurai pakenkei
nuo burnos seilių ligi kojų pirštų
geležiniai voratinkliai

1929.IX.6


Pranas Morkūnas. Dainuoja degeneratas: dadaist. imažinist. eil. - Kaunas: Nemunas, 1993.