***
medituoju retai, keletą
kartų per mėnesį, sykiais
gailiuosi, o sykiais sakau
kad mano vidinė kelionė
įgijo naują dimensiją. Kaimyne
Dieve, matomės itin retai, todėl
nenusibostam, nespėjame
nusišnekėti – pasibūnam
pasisėdim
pasinesiklausinėjam
Kajokas, Donaldas. Karvedys pavargo nugalėti: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
mergaitė, vardu Zhuangzi
eilėraščiai dienoraštėja, dienoraščio
rezginys retėja, stengiuosi nesistengti,
kad ir taip: upė, tiltas, Zhuangzi ir sako:
„tai siaučia strepečiai,
tai džiaugias!“ „tu ne žuvis
iš kur žinai kad jie džiaugias?“
„tu ne aš
iš kur žinai kad aš nežinau jog jie
džiaugias?“
taip ir pasišnekam vakar prieš Kristų aną
pavasarį patvinusi Neris du batai smėlėti
pusantro ir toji mergaitė apsiavusi kojinėmis
numegztomis iš vorų sudžiovintų
Kajokas, Donaldas. Karvedys pavargo nugalėti: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
dieviškos slėpynės
sakai ten buvo lubinai numėlę
ir vakaras ten buvo slinko kalvomis
toks ilgas švytintis toks lėtas traukinys
ar liko kas?
– Taip. Ūkesys į sielą
įsėlinęs pagūžomis
Kajokas, Donaldas. Karvedys pavargo nugalėti: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
***
štai vakaras ateina, jus aplanko
kažkas nelaukiamas ir būna lig aušros
ir išalsuoja orą kambariuos
ir dulkes pavagia nuo taurių ir palangių
tada žingsneliais moters ar vagies
nutolsta, durų verianti skambutį
išgirdęs irgi krūpteli truputį
– vieni aplanko o kitų ilgies
Kajokas, Donaldas. Karvedys pavargo nugalėti: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
irgi
R.
jau netiki kad bausmė bus
sušvelninta kalėjime žaidžia
šachmatais prašo atsiųsti
literatūros (irgi apie šachmatus)
netiki bet savo padėties dar
nesuvokia. O mano procesas
tęsias nors nuosprendis
ir durnam aiškus: senatvė
iki gyvos galvos
irgi
Kajokas, Donaldas. Karvedys pavargo nugalėti: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
***
sniego pusnys kieme ir staliukas
prie jo stovinti moteris
moteris žiūri į sniegeną, sniegena
žiūri į apsnigtą kinrožių krūmą,
krūmas žiūri į pinčerį, pinčeris į mane
aš žiūriu į tą moterį
į jos krūpsinčią nugarą, keistas
gimtadienis
Kajokas, Donaldas. Karvedys pavargo nugalėti: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
***
Gintaro Gutausko atminimui
gal tu ir išlošei kas žino Gutai
žaidimas baigtas dirsteli žemyn
kalnų ereliai virto kalakutais
gazelės karvėm nutampytais tešmenim
ir palaidūnai vėlei glaudžias prie namų
o kas jiems lieka senstantiems poetams
šykštumą kantriai versti taupumu
gašlumą meile moterims mylėtoms
nėr kam dainuot nei būgnyt pats matai
vieni surado kvailio pasagėlę
kiti nerado tie juodžiausiai prasigėrę
treti – treti pražilome, juodai
Kajokas, Donaldas. Karvedys pavargo nugalėti: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
Augustinas, Anzelmas, Tomas Akvinietis, Descartes'as, Kantas* etc.
„Dievo nėra...“ – eilutė iš gimnazistės
eilėraščių pluošto. Akibrokštas, apokrifinė
Dovydo psalmė, slaptoji lamų doktrina,
summa poetica, Dievo įrodymas neigimo
būdu, bala žino kelintas, bet šįsyk logiškai
skaidrus, patikimas –
„Dievo nėra
pati mačiau“
* Mąstytojai, bandę įrodyti dievo egzistenciją
Kajokas, Donaldas. Karvedys pavargo nugalėti: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
***
aš mirsiu rudenį bus pusė keturių
dar neišaušus ramų spalio rytą
kažkas sustos prie lango uždaryto
mėnulis? karieta? – – – neįžiūriu
matau tiktai kad rudenį kad tykiai
ir kad aš perskaičiau tai savo knygoj
artėjant aušrai pusę keturių
Kajokas, Donaldas. Karvedys pavargo nugalėti: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
adresas
| ...eilučių, paprastų kaip sniegas, VAIDOTAS DAUNYS |
sniegas
sniegas yra
sniegas yra tyla
sniegas yra tyla žvilgsniui
„sniegas“, „yra“, „tyla“
sniegas yra
sniegas
šįryt
iškišus švieskvailę galvą pro langą
iš koh 6, 9
Kajokas, Donaldas. Karvedys pavargo nugalėti: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
***
ar mums verta keliauti toliau?
pailsai? mirtinai pailsau
būgnai trata tyliau ir tyliau
tartum sau
pėstija kelio dulkėse guli
jaunas vadas kovos vežime
iš akių panašus į mėnulį
o iš nuovargio – į mane
Kajokas, Donaldas. Karvedys pavargo nugalėti: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
uola prie upės
– japonų graviūra –
uola prie upės, jos viršuj
trys pušys, buivolas, šventovė,
mažiukė, susigūžus, stovi
delnais į upę, pamirčiui
Kajokas, Donaldas. Karvedys pavargo nugalėti: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
***
vos juntamas salsvas
dvokas, tingulys
ant palaimos ribos bet dar
ne palaima, tiesiog
aleksotas, šaligatvis, šešiolikmetė:
stabteli, vogčia apsižvalgo, paseilina
du pirštelius ir pritūpus pavalo
bato galiuką – ir vėl tingulys
ir tas dvokiantis vėjas
nuo skerdyklos pusės, abudu
Kajokas, Donaldas. Karvedys pavargo nugalėti: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
ogi mėnuo pro celės langelį
temstant celėse nuleisime rankas
prieše mano kas mums lieka kai nelieka
nieko švento ir nešvento nieko
juk privalo likt kažkas bet kas
– ogi niekas, tarė mėnuo
– irgi daiktas
niekad nepradėtas visad baigtas
priešo celėje atsiliepė kažkas
Kajokas, Donaldas. Karvedys pavargo nugalėti: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
apie būtį
mintis? gražiausia – išlenkta kaip burė
jūs klausiat apie viltį? šįryt neturiu
o ta kurią turiu pati būties neturi
ak apie būtį klausiat?.. pusė keturių
Kajokas, Donaldas. Karvedys pavargo nugalėti: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
***
prisnūdęs fotelyje moterį regėjo
kimokas balsas, matinis, klevai
prisiminė tą balsą tą alėją
tik žodžių ne o taip! tuomet lengvai
jam buvo leista saulę ir pasaulį
rimuoti ir kaip dievui nejučia
sujungti nieko naujo po šia saule
su kiek daug naujo šįryt ir po šia
nubudęs klausės vėtros buvo keista
kad moteris kad jam kad šit langan
lietus barbena ir kad buvo leista
ilgai ilgai jam buvo keista man
Kajokas, Donaldas. Karvedys pavargo nugalėti: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.