Aš turiu arklį. Mušu jį kiekvieną dieną. Jis primena man mano atsikartojimus ir klaidas. Rusai vis dar puola savo imperiją. Balkonuose kabo segtukai. Mamos myli savo vaikus. Niekada jų nemuša. Ir štai paskutinė diena. Aš vis trankau būgną. Rasa tyliai krenta. Taip baisu grįžti. Taip tamsu. Tokie ryškūs saulėgrąžų žiedai naktį. Visas rajonas sustingęs. Išdvėsė mustangų bandos. Neliko kanjonų. Žaibolaidžiai ir tiek. Klaidina pasiklydusius boingus ir tiek. Nusileidimo takas vos įžvelgiamas. Toks susirietęs ir menkas.

Aš mušu savo arklį. Kad judėčiau ir jausčiau.