***

gal ir keista – naktis kaip naktis
lietus kaip lietus ir mašinos
per lietų kaip moterys
skubančios į namus

virtuvėse degančios šviesos
šunelis kieme suspigęs
plonai o po to
ilgą laiką tylu

nejauku ir vieniša
blyški gatvių oda
kaip veido
naktis kaip naktis

rami, gal ir keista
lietus kaip lietus
paskui kada nors
kaip mirtis

 

Leščinskas, Liutauras. Neišlikę bukeliados fragmentai: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1995.



 

***
čia temsta
vijoklių šešėliai
sausais trupiniais išbyrėję švieselės

kreivi taksofonai
dvesianti vasara

čia sėdime mes
švelniomis žaliastiklėmis fleitomis
geriame muziką

sėdime
ramūs rugpjūčio autsaideriai
peliukų akytėmis

žolėje geriam rudą muziką
rieda oktavomis
nėščio praeivio akių letargas

 

Leščinskas, Liutauras. Neišlikę bukeliados fragmentai: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 1995.



 

Moters užkalbėjimas

ak mano juodaplauke
baltaplauke moterie
ak mano mėlynake
rudaake moterie
ak mano Snikers'o ištroškusi
ak nuodėmės ištroškusi
ne mano moterie
bučiuoju labas
neatsisakysiu
puodelio indiškos arbatos
antro puodelio indiškos arbatos
protingo pokalbio
ir neprotingo pokalbio
ir pokalbio
we'll always be in love
ir kvapo
always be in love
mano švelnioji
ar erotiškoji
keistoji
mano sužeistoji
sukeistoji moterie
še savo Snikers'ą
še dar arbatos
še savo nuodėmę
]še mano
mėlynakę
rudaakę nuodėmę
še mano nuoskaudą
še mano moterie
ne mano juodaplauke
baltaplauke moterie
ne mano
neįmanoma
nebegyva
nebejuokinga moterie
nebeišeiki
moterie
dabar
išeisiu


 

Leščinskas, Liutauras. Neišlikę bukeliados fragmentai: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 1995.



 

Lopšinė

kas augina šitą gėlytę ant riebaus kotelio? –
tai meškutė kreivakojė, ji dainuoja
apie pilšvai žalią dieną su morkų pirkimu iš ryto 9.30
ak dukrele palaidūne nevalyk mano batelių nunešk butelius
pasek pasaką apie gražią pabaigą šiltą konjaką ir televiziją
kas augina šitą kvailystę storame vazone? –
tai užkuris vargeta su ramentais kai lyja jis geria
kai geria jis ne užkuris ir lyja nes kam jam ramentai
jis bėga ir vėl ir jo žmona plauna indus lygiai kaip mano
šitaip ir leidžiame laiką lyg pinigą: dviese leidžiame
kiek lieka netikra gal traukiame gal stumiame juk nemylime
į paveikslus nežiūrime valgom sočiai ir šlykščiai
geriausias alus jam porteris man aukštaitijos turbūt
klykia vaikeliai ak menki ak sulysę nenulaižyti
argi lietutį gimdo šunys, prabusk susiprask įpilk
išgerk apsirenk nusiprausk pusryčiauk užrakink nuvažiuok
sugrįžk nusirenk išgerk įpilk paskambink sakyk čia aš
sakyk čia ne aš nesakyk nemyliu būk vyras paltą pakabink
duok cigaretę tą kurią palangoje rūkėme
kas augina šią nulėpausę gėlytę nevalytais dantimis? –
tai dėdė simas jo darbas – kūdikis iš pašaukimo
jam 33 nevalgo česnako myli namus mamą tėtę
(visus tėtušius) atiminėja iš tetų žiebtuvėlius
šokinėja nuo kėdės ant lovos, koks protingas guvus
augina gėlytę fi koks masyvus žiedelis ką gi jis primena
toks pailgas nesakyk nesakyk dar neužmokėta už butą
kas užmoka už butą? – tai meškutė
kas užmoka už butą? – tai meškutė baisi
ji kanda nes galbūt nelaiminga
kas suvalgėt meškutės bulką? – ak nelaimingieji
ak nelaimingieji nelaimingieji
melskitės apakėliai ant kelių klupkite
bučiuokit meškutę
kas suvalgė gėlytę? –
tai ne aš

 

Leščinskas, Liutauras. Neišlikę bukeliados fragmentai: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 1995.



 

***
dievo mandavoškė L.L.
iki šiol nesiskundė gyvenimu
pasitenkino idėjų atšvaistais
pro dieviškąjį reiferšliusą
triskart per dieną

dievo mandavoškė L.L.
ir dabar nesiskundžia gyvenimu
nes įtaria – per daug įsigilinus
į dieviškąjį kūną
ištiks natūrali
smurtinė mirtis

 

Leščinskas, Liutauras. Neišlikę bukeliados fragmentai: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 1995.



 

Arkadija

baltos žvaigždelės čiurlena danguj viršum karoliniškių
sėdžiu po jom ir žiūriu ir rūkau ir galvoju
mano liaunos rankelės nepratusios prie kalavijo
mano karo kumelė nuo priešo žirgalio pastojo

kaipgi kautis dabar už istoriškai svarbią tėvynę
kaip gyventi dabar be kudirkos anei be maironio
aš žiūriu ir rūkau ir galvoju bučiuokit šikynę
ir palikit ramybėje dorą kavinių artoją

 

Leščinskas, Liutauras. Neišlikę bukeliados fragmentai: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 1995.



 

Tokata ir fuga be alginos

švenčiate jūs žiopliai savo žioplą šventę
sukrovėte savo urvelyje rankdarbių krūvą
na ir kam gi žiopliai jūs raudate anapusio
nėra to jūsų anapusio ir neklauskite
kas daugiau yra primezgėte žiopliai
savo servetėlių ir tylėkite
ir švęskite žiopliai savo žioplą šventę
karpykite snaigeles iš popieriaus
skambinkite viens kitam telefonu
kad praneštumėte dienos naujienas
nes didi netvarka pasidarė jūsų urvelyje
ir ko ten tik nėra viską jūs turite
ir protą ir sąžinę ir šeimyninius santykius
metų laikai keičiasi jūsų urvelyje
dienos ten keičiasi ir naktys
raudate jūs žiopliai ir patys keičiatės
anksčiau išgerdavot per savo žioplą šventę
ir dabar išgeriat per savo žioplą šventę
ir mąstot apie savo urvelio laikinumą
žiopliai neraliuoti nesgi jums gaila
atviručių gimtadienio proga ir stalo įrankių
begėdiškai įjunkot į vegetarinį maistą
žvalgotės žiopliai į debesį ir atrajojat
bet sakau jums nėra to jūsų anapusio
švęskite žiopliai išgerkite dar kartą
ir dar kartą išgerkite ir aš išgersiu
su jūsų žiopla kompanija už jūsų rankdarbius
paskui eisime prie urvelio slenksčio žiūrėti
to jūsų debesio ir skambinsime telefonu
ir kursime šeimas ir dar kartą išgersime
ir karpysime snaigeles manikiūrinėmis žirklutėmis
ir keisis metų laikai ir jūs mane sveikinsite
gimtadienio proga ir išgersim žiopliai
dar kartą ir jūs nebeklausinėsite
žiopliai apie mano anapusį
švęsime mes žiopliai mūsų žioplą šventę
primegsiu aš jums servetėlių ir tylėsiu
ir niekada nebesužinosite žiopliai
niekada žiopliai net nenutuoksite
už ką mes išgersime dar vienąkart

 

Leščinskas, Liutauras. Neišlikę bukeliados fragmentai: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 1995.



 

Šeši neišlikę bukeliados fragmentai

1. neišlikusi balio bukelio pranašystė

paskui mes mirsime
priš tai mes
irgi mirsime
tik neskaudės

iš tiesų
iš tiesų sakau jums
nemirtingi esame
žvėriškai
 

2. neišlikusi balio bukelio istorija

buvo dvidešimt tūkstančių metų
ir tada
augo medžiai ir krūmai
tik laisvės nebuvo
nuo šuns išvedimo rytais
nuo lietaus
ir mirties
ir nebuvo tylėjimo meno
ir tada
nieko jau nebebuvo
tik laisvė
numirti
per lietų
su pavadėliu
 

3. neišlikusi balio bukelio retorika

ir kurgi tu eini
ir kurgi veda tavo kelias
ar atsakai už viską
ką padarei išgėręs
ką padarysi
ar supranti kodėl
ar pažadi
o dievui ar pasižadi
o kiek tau sumokėjo
ir vis dėlto
kur veda tavo kelias
kur miršta tavo moterys
kur lieka tavo pinigai
kur tu keliauji
ir iš kur tu
atkeliavai
kvaily
 

4. neišlikęs balio bukelio metraštis

šakės tau
tėvai
ir sūnui tavo
ir dvasiai
apgavo tave
tėvai
išdūrė tave
tavo planui
nepasirašė
neprašė
tavo duonos
neprašė
tavo paguodos
ir nuodėmės
tavo neprašė
ir numirė
ramios
neišganytos
dvidešimt keturios
kartos
teisiųjų
 

5. neišlikusi balio bukelio meilė

gyvenimo ir mirties viešpaties vardu
skelbiu save laisvu nuo savo laisvės
pasirinkti ar nepasirinkti

gyvenimo ir mirties viešpaties vardu
skiriu save vienišuoju aiškintoju
savo moters kūno ir kraujo paslapčiai

būdamas sveiko proto ir aiškios atminties
išsižadu gyvenimo ir mirties
viešpaties vardo
 

6. neišlikęs balys bukelis

ji yra nekilnojama
kalendorinė šventė –
mirtis

Leščinskas, Liutauras. Neišlikę bukeliados fragmentai: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 1995.