tarpuamžis

1.

laikraščio iškarpa plėmas dangaus plonytės
linijų nytys švytintis duženos perlas
perka parduoda mugės bažnyčioje tėve
mūsų žolė vienuolė pieva padūkusi verkia
skaisčioji mergelė ir gelia nuodėmių nuodas
vargetos kala į senkelį kryžių
bus paskutinis žodis ir žodis bus paskutinis
prašantis melstis už sielą vyną tėvynę

2.
už sielą kai gelia lyg atviras nervas
kai geria be saiko ir laiką išlaižo
laikrodžio lėkštę aptūpę palaikiai
elgetos giesmės elegiškai šventos
nušvinta skaistus pilnaties jacintas
menėje meldžiasi dūksta gyvena
kai gelia prastadienių atviras nervas

3.
už vyną aitresnė tiesa ir stresas
nuorūkom smilksta bręsta rasa ir siunta
giedris ant Giunterio Graso knygos asfalto perlas
žarijos ir šukės perlytas alkanas šuo
prie baro praplyšta užuolaidų saris ir nuogos
striptizo vienuolės šoka šventoriuje noksta
saldžios nuodingos ir nuodėmingos uogos
vėl ne gyvenimą rodo spalvotą reklamą

4.
tėvynę lagamininę keleivę išsiblaiviusią
be laiko išlydėtą išmėtytą be vietos
ir sopulingos pietos palinkusios prie vyno
tėvynę kaip sveikatą ir į sveikatą vivat
lange vakarė virva dangaus molėtos dirvos
kur svėrė laimę svėrės nelaimės čia savaime
visus palaimins gelia laisvūnę sielą laikas
čia buvo Dievo žodis toks mažas ir apšašęs
iš evangelijos pagal kiekvieno sąžinę

 

Kirkutis, Vytautas. Tarpuamžio lopšinė: Eilėraščiai. – Šiauliai: Saulės delta, 2001.



giesmė aistrų pilnoji

valandų gvildai mėtosi
ant šventoriaus grindinio
išneša vėjas pro durų plyšį
duslų giesmės šuorą
nuplaustytas Verbų dangus
sausta diena languose
varpinė kala snapu
į dangaus kevalą
dulkėmis dūla sausra
sėsli pilnatis nusėda
namisėda krosnies ugnis
subyra į pelenus
- - - senolė
senamadiškame rankinuke
parsineša iš bažnyčios
pašventintą sekmadienį
išlygina jį ranka
ir užkiša už paveikslo
kad nesugraužtų pelės - - -

 

Kirkutis, Vytautas. Tarpuamžio lopšinė: Eilėraščiai. – Šiauliai: Saulės delta, 2001.



medinė lopšinė

Grafika ant žievės: giliai įrėžtos linijų raukšlės.
Šaknys apsiveja kalkėjančius senkapių kaulus.
Rusvas rūsių smėlis įsauly džiūsta ir blunka –
Senovinė nuotrauka ištrupėjusiais žmonių veidais.

Vėjovartos varpas: aidi medis į medį.
Minkšta pavenčių tyla po karčiojo ievų lietaus.
Išeina namai iš namų ir lieka namai benamiai –
Po žoliena gula istorijos šukės nedaigios.

Vakarėja takai: kamienų nuorūkos smilksta.
Lopšyje susimaišo motinos pienas ir dainos.
Nužydėjo jau paukščiai , ir bitės medum apsalo –
Medėja medyje vėjas, priaugęs prie inkilo.

 

Kirkutis, Vytautas. Tarpuamžio lopšinė: Eilėraščiai. – Šiauliai: Saulės delta, 2001.



tošies rinkėja

dulkėtos aksominių žolynų sangrūdos –
laukas prie lauko, palaukių klostės, geltonas
šaltalankio langas – dumblėja palėpių lietus
ir teka išblukęs kraujas skulptūrų rievėm

suskyla molžemio trapi keramika
šakų įbraižai susiveja ornamentais
sodų apdegos baltos – tošiniai lapai
su baigiančiais atsirišti protėvių parašais

trupa viduržiemio mėnuo į avilį kiaurą
ant bitės sparnų ištirpsta šarmos šviesa
praeina mergaitė – išbalusi tošies suknia
lyg sausio rytą išaustas trinytis rūkas

Kirkutis, Vytautas. Tarpuamžio lopšinė: Eilėraščiai. – Šiauliai: Saulės delta, 2001.