PAGĖLA
Braškėdama nuo šalčio pasipurtys
žiemos diena lyg koks mechaninis gremėzdas
pasidalindama vienatvės turtais
su dar vienišesniais vaikystės miestais
ir nesvarbu kad išdavė draugai
nes tik draugams išduoti duota
į vakaro skrynelę darganotą
barbena byrantys vasario pinigai
tuoj radijas traškėdamas praneš
nereikalingą tačiau tikslų laiką
ir miestas dar tuštesnis negu aš
neveikia vaistinė neveikia ir nereikia
Jonynas, Antanas A. Lapkričio atkrytis: Eilėraščiai. – Vilnius: Tyto alba, 2003.
***
Pabėgt iš apsupties kvailų dienų –
šaligatvį nupoliruoja speigas
užšąla laikrody betikslis laikas
ir kol žiūriu į jį akis įsmeigęs
jis netiksėdamas ištirpsta tarp delnų
vadinasi šiek tiek dar gyvenu
Jonynas, Antanas A. Lapkričio atkrytis: Eilėraščiai. – Vilnius: Tyto alba, 2003.
POKALBIS
– O aš tikiu tikėjimo tyla
tada kai ji neturi jokio tikslo
– labai gili mieloji ta taurė
kurią išgėrę mes vis tiek nesusitiksim
– sakai nėra net to kas jau yra?
– sakau kad to kas jau yra nebūna
danguj išblėsta Venera o kūną
išprievartauja tavo meilė ir dora
– ir nebijai mirties? – turbūt bijau
ne tiek mirties bet to kad nebebūsiu
per šitiek metų aš tavęs neįgijau
– o tu toliau sapnuok galbūt pabusi
– mus supa tai ko mums visai nereikia
– nereikia... tai ramiai miegoki vaike
Jonynas, Antanas A. Lapkričio atkrytis: Eilėraščiai. – Vilnius: Tyto alba, 2003.
***
Pastirus balto ežero akis
raudonai nugenėtos pušys
dangaus kas dieną dėvimas drabužis
neką apie tave tepasakys
sulauki savo valandos
ir vėl ropštiesi į palėpę
kur suversti jausmai priplėkę
tarp nejaukios buities mantos
išdidintoje nuotraukoje giminės
žvelgi į savo atvaizdą kamputy
ir vis iš naujo komponuoji būtį
beveik beprasmiais žodžių deriniais
ir moteris apačioje ant laiptų
seniai sustingusi. bent susikeiktų
Jonynas, Antanas A. Lapkričio atkrytis: Eilėraščiai. – Vilnius: Tyto alba, 2003.
TEKILA SAVOJOS GATVĖJE
Iš lošimo kauliukų ir druskos kristalų
iš tų kurie niekados neatvyks
pažvelgti į tekantį vandenį: mūsų
ryklėmis teka citrinos nunešdamos
kaktusų dyglius į smulkiausias kraujagysles
smingančius ir plaukiančius ten
į beviltiškai laukiančias smegenis
– kada tu pabusi? – rudenį
lapkričio mėnesį parkas bus tuščias
krantinė tuščia – nebus nei
žmogaus nei žiogo palėpėj
vaidensis kad grįžta seniai sudūlėjęs
šešėlis palikęs ant tilto turėklų
nešvarų kruviną lietpaltį
– kodėl tu iš sapno nenori
ką nors savo meilei parnešti? – tenai
nėra reikalingų dalykų ten niekas
čia niekas negali praversti: mažais
žingsneliais ir gurkšniais
einu į naktinį lombardą. – tai upė
kuri tarsi kaleidoskopas
niūriais brangakmeniais švyti
deja ir jie užstatyti
Jonynas, Antanas A. Lapkričio atkrytis: Eilėraščiai. – Vilnius: Tyto alba, 2003.
LAPUS JAU NUMETUSIOS
BET DAR NULAIKANČIOS
NUOVARGĮ
VALANDOS
Mėnulio rodyklės jau rodo
ketvirtą valandą ryto
virš mano protėvių sodo
jau šakos baigia rūdyti
pilkšvu mėnesienos pelėsiu
apėjusios
jie stovi to rudenio vėjuose
dviese
ir laukia kol saulė galbūt patekės
kol besileidžiantis mėnuo pakels šulinio svirtį
ir kruvinas peilis mirtį
užteps ant saulės riekės
Jonynas, Antanas A. Lapkričio atkrytis: Eilėraščiai. – Vilnius: Tyto alba, 2003.
NEGYVAS BALANDIS
ROTUŠĖS AIKŠTĖJ
Ir tik šlakelis kraujo nieko naujo
rytoj bus vėl nuplautas grindinys
mirtis naujų valdų neužkariauja
vienodai tvinkčioja gyvybės pūlinys
vienodai sminga į bejausmę odą
šalti vasario saulės spinduliai
kad abejingai užfiksuotų tarsi foto-
juostelėje kaip miršta gyvuliai
gyvai po prabangia knygyno arka
išnirusia pro apsnigtus medžius
gestikuliuoja Goethe su Petrarca
kai taria savo mirusius žodžius
mirtis naujų valdų neužkariauja
o senose kas kartą viskas nauja
Jonynas, Antanas A. Lapkričio atkrytis: Eilėraščiai. – Vilnius: Tyto alba, 2003.
VIENATVĖ
Tvenkinio pakraščiu bėga
didelis mėlynas šuo
viršuje spinduliuojanti upė
blyksi perskeltas mėnesio irklas
kai tyliai iriuos
veik neliesdamas svyrančių gluosnio šakų
tie atodūsiai beviltiškai šiugždančių nendrių
šuo užbėga ant kalno
pražioja nasrus
ir nulaižo nuo skliauto žvaigždynus
kai pasilenkiu vandenį semti
dar dvi žvaigždės sublykčioja valties dugne
į mane išsigandusi žvelgia varlė
Jonynas, Antanas A. Lapkričio atkrytis: Eilėraščiai. – Vilnius: Tyto alba, 2003.
***
O rezignuoju ne iš baimės pralaimėti
bet nematau ir pralaimėjimo prasmės
peizažas niaukias parko siluetai
tuoj pat į nykų debesį prasmegs
bendrauju su savim kaip su pamėnu
ir nežinau ką iš savęs išsiderėt
pajuodusiu senos pušies kamienu
nuskrieja išsigandus voverė
kažko per vangiai slenka po langais
man svetimų gyvenimų procesijos
su nesibaigiančių bylelių aplankais
paskui užeina varginančios liūtys
o miestas mažas apkūnus ir pasipūtęs
kaip vidutinių sugebėjimų profesorius
Jonynas, Antanas A. Lapkričio atkrytis: Eilėraščiai. – Vilnius: Tyto alba, 2003.
KARVĖ
Marcelijui Martinaičiui
Per pienių rūką plaukia karvė
gal tai ne karvė o žuvis
tačiau kažkam vis tiek atrodo
kad pievoj pienes skabo karvė
iš debesų išnyra karvė
gal tai ne karvė gal tai varna
tačiau kažkam vis tiek atrodo
kad lietui lyjant stovi karvė
į žalią upę brenda karvė
gal tai ne karvė o žmogus
tačiau kažkam vis tiek atrodo
kad atsigert įbrido karvė
aukštam gandralizdy nutūpęs
snapu kedena plunksnas gandras
tačiau kažkam vis tiek atrodo
neduok tu Dieve gal tai karvė
Jonynas, Antanas A. Lapkričio atkrytis: Eilėraščiai. – Vilnius: Tyto alba, 2003.
BYDERMEJERIS
Atsitiktinis vieno Arčibaldo
sugrįžimas iš pomirtinės tikrovės
Popierinės girliandos
bydermejerio šviestuvai
violeto ir aviečių
dominuojanti spalva
dekoltuotos panelytės
elegantiški vyrukai
su cigarais ir cilindrais
ant plikai skustų galvų
iš futliaro violončelės
kyšo rožinis perukas
pelenai ir kortos byra
iš prirūkusio dangaus
kur tu mano mylimoji
vandenilio perokside
ir pati kadai nusprogai
ir mane susprogdinai
ant perono išvaškuoto
stovi geležinkelietis
o kepurė be snapelio
ir prožektoriaus nėra
kur gali mane išsiųsti
jei išvyko visos stotys
o seni draugužiai laka
užsikalę vagone
bydermejerio šviestuvas
baigia valgyti elektrą
dekoltuotos panelytės
apsigaubia kailiniais
mano seno mersedeso
atsarginis ratas sukas
kaip propeleris virš sparno
šalia kapinių tvoros
Jonynas, Antanas A. Lapkričio atkrytis: Eilėraščiai. – Vilnius: Tyto alba, 2003.