Marius Ivaškevičius (g. 1973) – jauniausios lietuvių rašytojų kartos atstovas, prozininkas ir dramaturgas, talentingiausias nepriklausomybės laiko debiutantas, parašęs provokuojantį kūrinį apie tragišką Lietuvai istorinį tarpsnį – pogrindinį Lietuvos partizanų karą („Žali“, 2002). Vilniaus universitete baigė lietuvių filologijos studijas.1996 m. išleido pirmąją knygą – novelių rinkinį „Kam vaikų“. Vėliau parašė du romanus, nemažai esė ir prozos kūrinių. 1998 m. debiutavo kaip dramaturgas – pjesė „Kaimynas“ laimėjo Naujosios dramos konkursą. 2002 m. už pjesę ir spektaklį „Malыš“ autoriui paskirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija kaip geriausiam lietuviškos dramaturgijos pastatymui Lietuvos teatruose. 2004 m. išleista pjesė „Madagaskaras“ pelnė premiją už meniškiausią 2004 metų knygą Lietuvoje. M. Ivaškevičiaus romane „Žali“ ieškoma naujų meninių formų senoms istorinėms temoms iliustruoti, išdrįstama įvardyti juodąsias tautos istorijos puses: išdavystes, kolaboravimą, baimę. Romano sukeltos diskusijos buvo ne diskusijos dėl teksto, o diskusijos dėl socioistorinio konteksto. Partizanų karą autorius suvokia kaip siaubingą, kankinamą buvimą po žeme nuolatinės grėsmės sąlygomis, kaip milžinišką išbandymą žmogaus psichikai. Toks angažuotai naujas požiūris vienų vertinamas kaip istorinės atminties amputacija, kitų – kaip sveikintinas žygdarbis. „M. Ivaškevičiui labai patinka žaisti ne tik karą, kur kas labiau jam patinka žaisti kalba, žaisti metaforomis“ (Sigitas Parulskis).