cemolonskas_jaunius
***
orfėjas tamsiam kambary
durnių durnius kaip pragare
narcizas šypsosi savo liūdesiui
virtuvės lange
užpūskit tą juodą arbatą
jokių sąsajų sesile
tegul šunys vandenį laka
tegul lyja
***
nepaskambinai man iš sing singo
sakei atvažiuosi mylėsi
kartoka pojūčiai dingo
akis aptraukė pelėsiai
it kaulas gerklėj įstrigo
pro trakus važiavau namo
tik pyst obuolmušis mano smigo
šnibždėjau nuo
***
paskambinsiu parašysiu
ryškiai ryškiai
sukristalėjęs skystis
bažnyčioj zapyškis
nerėpa klevinė
panelė tamara
geria degtinę
kad suktųsi žemė
***
neatgaivins vakare vanduo
nesvaigins stipriausia degtinė
kauksi kaip rudas šuo
medį apsikabinęs
latre dangaus dulkėto
olkoholiko šmote nugrabinai
daiktus šio purvino svieto
padėvėtus šventadienio
gulk į sklidiną griovį
neįstrigs plaukuose žvaigždė
apsišikai susimovei
viešpatie viešpatie
***
menamas minimas
sklidinas nevilties
tavo mylimas
sužvėrės
domingo de ramos
sekmadienį juodą
sultys agavos
pienas aguonų
***
mandala liepos pievų
juodos kaip dievo akys
atodangos haliuciogenų
kohortos itakės
tarpuakių vartuose
kur gieda girtas šamanas
kaip gyvuliai tvartuose
kaip notrdamas
***
labas vakaras besišypsanti mano
po įklimpusiom smėly rudom agavom
neprisimenu kas tave susapnavo
labas vakaras viso gero
tiems kurie ne taip į tave pažiūrėjo
ant mėnuly įkaitusio šalto smėlio
viso gero besišypsanti mano
labas vakaras žiede agavos
***
kas mėnulį ridens vakare
oranžinį skaisčiai geltoną
baramas priverktuose baruose
pergamentų krematoriumuose
stiklų purvinų plovėjas
atėjūnas mėlynu mėlynu
pasipuošęs iki pat sielos
plaukus erškėtrožės žiedu
***
juodas it judo rožė
aitrus kaip aronija
luošas masonas ložėje
aguonų agonija
pamelžk savo karvę
palakink katiną
dievas neserga
atlantida nematoma
***
darganos negana
negandų praradimų
tartum mantra diena
ta pati neklydau
sakydamas ta pati
tu ne ta nusibodo
lyg dramblio girdykla širdis
lyg tėvas nuo stogo
***
dar skauda meilę
tarp pirštų asiūklių žalių
mes it plaukai pasileidę
netikiu kad tikiu
nuskinsiąs pabjurusią dieną
poltergeistą akių drumstų
purviną rožę nekarštą žiemą
properšoj aklų bučinių
***
ant šaltų marmurinių grindų
po grindim po žeme kur juoda
būti broliu trečiu
nepakviestu į puotą
o tu būtinai atvažiuok
atsivežk savo vystančią odą
ir šunims alkaniems atiduok
aš ne alkanas šiandien man bloga
***
akimirka žaliaake
elektrizuotais plaukais
mėlstančių pirštų žvakėmis
mirštančių palaikais
užsimerkiančių priartėjus
pasmerk leisk nebūti
būtinai sužvėrėsiu
per kartus rugpjūtis
Nemunas, 2007-07-12