kas gi kitas tai...
(negali būti)
gal kokią
išbrauką iš josios
gyvenimo
galėčiau papasakoti
kad ir mergaitės!..
metas būtų nutilt
mat įkvėpimas
sužnybo kairiosios
spenelį – – – – – – ir
kvėpiau
beiš
ne
Butkytė, Jurgita. Voratinkliais apsigobusios: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
kavinėj
jei turi pakankamai knygų
nusipirk laiko joms perskaityt
už į delną subertus įvykius
įsitaisęs kavinėj
vardas tas įsijautė pasakot
nesusikalbėjimo labui
kreipdamasis balsu
Butkytė, Jurgita. Voratinkliais apsigobusios: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
metamorfozių
manai tik gulėjau
mirties patale smegenų
lopinėliams užgąsčiojant
augo nagai
susitraukė į kumštį
vamzdeliais apregztas protas
nesėti ne saulėje dygo protiniai
išsprogo jazminų žiedais
peršviesk ir sužinosi
Butkytė, Jurgita. Voratinkliais apsigobusios: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
priešremontinio röntgeno requiem
karti karti karti karti karti citrina
britvų pjaunama
karti karti karti karti karti citrina
tomografijos meistras
vingiuotus patalus sklaido
juodas paršelis ant mano rankų
kriuksi mažytis mane jau myli
ir niekada nesitraukia
mergaite mergaite ko tu drebi
nudelbus iš šešto aukšto
į baltas alyvas akis
Butkytė, Jurgita. Voratinkliais apsigobusios: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
***
nuspalvintos kūnų duobės
juda iš lengvo trūkčiodamos
kaulai slenka filmo minutėm
po violetiniais sariais
už nugaros stovinčių kaulai
telpa į delną
išeinantys atgniaužys
po vieną pirštus
sakydami
išspjauk moterie savo pyktį
suzmek dabar jau
patogiai iškeisdama
išdžiūvusį kūno paviršių
į stiklą su arbata
išspjauk šventyklų akmenėlius
lipnus jų saldumas
tau liks
kvapo likučiais
apsibarsčiusiai galvą
ausines padėsi ant stalo
aiškiai kaip laikrodį tiksint
išgirsi savo kvėpavimą
ir slystelėsi
po ekrano užuolaida
nusispjausi
į pešamų paukščių kraują
žiojinčius jų kaklus
kaitroj aptirpusias plunksnas
tavo žvilgsnis pripildytas
išmėsinėtų karštyje bučinių
lūpose paukščiai užšaldyti
snapais įsikirtę į žvyrą
kaulai lėtai nubyra
nuo slenkančių pavardžių
Butkytė, Jurgita. Voratinkliais apsigobusios: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
***
likęs vienas matau kai kada / p. neruda
drėgme ir nešvarumais dilgsinčiose
statybose gimsta mies to po
e ti ka
ši gatvė trumpesnė už cigaretę
karštyje laša
tamsinto stiklo šliūžė
bėga per kūną
velkamą kapsinčių žingsnių
krenta
nuo atbrailos
toliau nuo rožinių
namų atvirukų
(senamiesčio nepasirinksi
kaip bronzinio daikto vitrinoj
ar tuščiavidurių žvėrių)
(jeigu tai būtų tik gyvenimo būdas
kaip mylimi gyvūnai ar muzika)
duoną pagriebia raišas balandis
vis tie balandžiai
iš pradžių jie susipeša
paskui bliuzas
(negi jūs – tokio amžiaus – klausotės)
paskui kažkas visad einąs
kaip visada
kažkur
(privalomi puslapiai
atsiranda bet knygos
čia tirpsta
kaip cukrus)
skruzdėlių metas knygose
asfaltas skaidrus
sakų
Butkytė, Jurgita. Voratinkliais apsigobusios: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
atgal į pakraščius
I
mėlynomis žvaigždutėmis
išmargintas laikas suvaikščioja
paskutiniojo šiobeito
galima buvo nuspėti
kad vaikelių nepraustos vizijos
ir apšalęs pinigėlių žvangėjimas
bus šio maršruto pokštas
kioskininkė ištraukia užslėptą laikrodį
kaipmat atgyja
visaapimantis susenusių sąsmaukų
kretulys (keliai į tyliai
sau čiulbančios senutės šlaunikaulį
kuris vėliau mėtysis palei kelią
gal tris kilometrus pėsčiomis)
kiekvienas kaimas ne badas
jie privažiuojami rangantis
per miesto pakraščius ir ne maras
ažūriškai skylėtuose medžiuose
dangop išrikiuotuose
komposterio dantų tikslumu kad
neišlietų koks išsikreipėlis spazmų
kiekvieno šerdimi sliuogiančių
į šaknis išpilstyto vyno (pora
mažyčių puodelių ir aplenktas
skausmas)
staigiai į dešinę
prasivėrusios durys
ant suolo sumeta senutes
elgetaujant kauptos minutės
pakabintos ant kaklo
II
pėdos smaigsto pabirusias
kelio pakopas
grikši aštresniosios briaunos
ilgiausios
susitaršiusių priežodžių virtinės
užtvindžiusios šitą kelią
kaip vienintelį aiškų mišku
tai kas šmėsčioja panašu
į gipsinio kiškučio galvą
– – – – – – – – – – – – – –
tarp medžių šviesi dėmė
vienintelis pirštas grūmo
nevalgyk vaisių nuo kelio
geltonus slyvagyvių kiaušinius
senukų turguj pardavinėjamus
aukso dulkėmis nupurkštus
kai kartą pro čia važiavome
traukiniu – – – – – –
pabandžius tą patį sapnuot
prieš autostopo erą
bėgiai užsidegė ir
išsilakstė nuogi po du
pušys girgžda be perstojo
varstomos
išdžiūvusius pakraščius užveržia
gaisras
lipnios suplyšusios slyvos
voratinklių stiklo vatoj
apsvilę spygliai atvirukuose
duria
kankorėžiai ne pagal paskirtį
(kas įrėmins tą grožį)
III
įmirkusi medžių siena
prieblandoj verčiasi žuvimis
čia pat praryjančiomis
namelių žibantį jauką
vyrą
šviesiai mėlynais apatiniais
išėjusį laistyti daržo
nutrenkia žaibiškas tigro
ir antilopės šokis
išgeltusi kaulo nuolauža
ritinėjas ant kelio
ketvirtis balkšvo mėnulio
kūnas iš toli yra adata
su įvertu mašinų siūlu
per kaklą perverto šilko
mėnulio siūlas varva žemyn
išblukusiam toly
čiuožteli kelio titrai
strada*la strada*la str
apsilupęs horizonto suolelis
šunys
po mažu mėnuliu
paukštis didelis skrenda
tas pats autobusas
rudi putojantys
medžiai
– – – – – – – – –
balta balta skrendančio
laiko muselė
vartos po mėnuliu
Butkytė, Jurgita. Voratinkliais apsigobusios: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
toreadoro dainelė
mergele geroji
čiūto lylia
negirdyk jautelio
čiūto lylia
neglostyk kojelių
čiūto lylia
jautelis įspirs tau
nepešk ir žolelės
čiūto lylia
nenešk nenešk
iš jaučio pieno
negausi
mergele jaunoji
čiūto lylia
griebki jautelį
čiūto lylia
už dramblio liaunų
iltelių
ir taip atsivedėjusi
trinktelėk
leliumai
kad sudužtų
galvelė
Butkytė, Jurgita. Voratinkliais apsigobusios: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
už turėjimą
jis turėjo atrodyt stiprus
ir šlapintis ne už durų
o buvo su alyviniais
marškinėliais
ir stiklo kardelių puokšte
(gėlė geltona per vidurį)
nuleidus vandenį
vis tiek plūduriavo
seklaus upelio
paviršiuj
Butkytė, Jurgita. Voratinkliais apsigobusios: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
deivės
balta deivė
vartosi akyse
įplyšusio gemalo
syvuose
raudona deivė
čiulpia kraujuotą cukrų
platūs atlaso klubai
apžiūrinėjami juda
jeigu dievinu
tai esu
jei esu
tai ir dievinu
Butkytė, Jurgita. Voratinkliais apsigobusios: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.