Leidinyje spausdinami už Lietuvos ribų, skirtinguose Žemės pusrutuliuose (Australijoje ir Europoje), gyvenančių dviejų lietuvių poetų Lidijos Šimkutės ir Sigito Birgelio rinktiniai eilėraščiai. Didelė dalis S. Birgelio eilėraščių nauji, kai kurie paimti iš „Eilėraščiai iš anapus Dievo“, „Septynios dienos, septyneri metai“, „75 eilėraščiai“ rinkinių. Jie gavo naują atspalvį ir formą.

 

 

***

gyvenimas

akimirka

trumpesnė

už gyvenimą

 

bausmė

kad

 

jau niekada

nerašytum eilėraščių

 

Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.

 

 

 

***

seinuose

dabar dažnai lankosi

jablonskis

lietuviškas žodis vaikams

skanesnis už šokoladą

 

karieta

pakinkyta

ketvertu žirgų

važiuoja baranauskas

per laiko žemėlapius

 

seinuose

iš darbo

tuoj pareis

dvaranauskas

karas sustabdys mašinas

 

bazilikos avinėliai

stumdomi ant laiptų

melsis į Kristų

neįžengusį

į vyskupų rūmus

 

Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.

 

 

 

***

pavargo dienos

nuo ilgų dienų

trumpos naktys

prailgo nuo nemigų

 

paskutinį kartą išgėrėme alaus

suvalgėme vynuogių

ir mums atrodė

kad amžinybėje

 

laukuose liko rugienos

ir maldos į Visagalį...

laukuose bobų vasara...

saulės blakstienos

 

rikiavosi dienos

lyg septynios vienatvės...

rytoj

išskris į amžinybę

 

Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.

 

 

 

***

už bevardžio vitražo

kur eilėraščiai yra niekas

o visa kita -

tik tam, kad užmuštų

laiką

 

Dievas pasirinko jau

kitą ganytoją

ir kitas aveles

nebandau prieštarauti

bandau juoktis

 

Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.

 

 

 

***

mirštame vienišai vieniši

aplaistyti mirties vėdarais

purvini pasauliu, geiduliais dėmėti

prikelti iš letargo

 

tikime, kad prisikelsime

paskutinę gyvenimo dieną

kad mūsų dienos, kurios netikėjo

prikels mus

 

Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.

 

 

 

***

pirk iš manęs sodinuką

aš tau pasodinsiu eilėraštį

gal visą knygą _

žeme tave apkabinsiu

 

po mirties nuvesiu

į žvaigždes

 

paskutinėje eilutėje

verkia mažas

vienišas sūnus

 

Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.

 

 

 

***

šitam eilėraščiui neradau žodžių

jie visi išbėgo būti poetais

atsistojo į eilę

prie Nobelio premijos

 

seniau jie būtų žingsniavę

nuolankiai

prie Lenino paminklo

Lukiškių kalėjime

 

Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.

 

 

 

***

kas vakarą saulėje

vaikščioju krantu, tavo kūnu

debesyse renku gintarą

iš mano į tavo gyvenimą

 

tavo krūtų reljefas

su metų ledynmečiu

lauks paskutinės

mano gyvenimo dienos

 

Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.

 

 

 

***

anksti keliasi nuoga jūra

nervingai siūbuoja krūtim

gintaras vėlei išplauks

bet jau gyvenimas baigiasi

 

išdyla net tėvo veidas

smegenyse įrėžtas

smėlio kopose

pastoja gelmės

 

Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.

 

 

 

***

šmėstelėjo žmogaus holograma

žmogaus gemalas išsiurbtas iš žmogaus

kaip gerai, kad anksčiau niekada

žemėje neatsirado gyvybė

 

genai išimti per operaciją

suklonuoti gyvenimai

sumainyti

kaip santuokiniai žiedai

 

Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.

 

 

 

***

geri

eilėraščiai

iš gero vyno

alkoholikai

patys rašo

patys skaito

palaiko

savo kartos

laiką

 

Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.

 

 

 

***

nuogai rengiasi

saulės vidury

sunerimus migla

ir saulės spindulys

 

pakaruoklis

ir virvė

kartu pasikorė

ant žemės traukos

 

Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.

 

 

 

***

sėdėdamas Gintaro viešbutyje

akimis paėmęs Vilnių kaip ant delno

negaliu nieko daryti _ _ _

negaliu rašyti eilių

 

prie geležinio vilko laukiu

svečio garbaus, ne Gedimino

automobilių aikštelėmis nusėtas

nedrąsus šaltas pavasaris

 

poezijos lyg ir nėra ant stalo

nuo vakar dar pagiriojasi poetas

dėvėti eilėraščiai, byrantys dantys

nakties nukraujuotos dantenos

 

Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.

 

 

 

***

moters kūnu prisidengusios kantatos

fugos ir tos, be kūno, liežuvio, be garso

išmestos sėklos iš pienių, iš vėjarūgščių

kaip laukimas tavęs senbernio vienkiemyje

 

aš tave šaukiu tartum tylėtų ugnikalnis

šaukiu tarsi kantatos tylėtų

tarsi tylėtų tie, kurie tyli

kai skauda, neskauda, kažkur po širdim

 

tu esi mano sieloje kūnas ir vynas

mano gyslose, kur nebuvai sugulove

kai palovėje deimantinėj šviesoj

liuteronų bažnyčioj atsilaužėme žodžio

 

tu buvai ilgesinga diena _

palaidota nebylio prakaito

ugnis spragoje, kai ugnyje užrausta tamsa

paversta žūtbūtine neteisybe

 

Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.

 

 

 

***

100 kartų nekaltai pradėtas

be nuodėmės

bjaurastis nepateisina net gyvasties

vėjadulkių, tų, kur tavo klystkely

 

bamba, kuri suteikia gyvybę

lydėdama į toloką mirtį

mirštame nuogi nudvasinti

nuo kūno, kaip išlukštinti saldainiai

 

sugrįžtame pasiilgę biodinaminės širdies

neturės skruzdės tylėjimo, tylintis

antimaterinis šauksmas, gyvybė, tegul ji

nereikalauja gyvenimo, atsikračiusi širdies gyvuonies

 

Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.