***
Paukšteli čiulbantis, išburki baltą rytą,
Pro langą vėjui ir gegužiui atdarytą,
Paukšteli čiulbantis, išburki baltą rytą,
Žibuoklėm kvepiančiu lietum nulytą
Ir Vaivos dryžą taką man nutiesk –
Paukšteli čiulbantis, išburki baltą rytą
***
Vėduoklėje paparčių suspindės
Žiedais balčiausiais nuodėmės vainikas -
Jį ant kasų man seserys uždės.
Vėduoklėje paparčių suspindės
Auksinė ašara užgesusios žvaigždės,
Sukūkčios angelėlis pavainikis –
Vėduoklėje paparčių suspindės
Žiedais balčiausiais nuodėmės vainikas.
***
Pro langus ir kaminus mintys ištrūksta į pievas,
Lyg senos pamišėlės spardo geltonus lapus,
Sukurpia dūdelę, nuo alksnio nulupusios žievę –
Pro langus ir kaminus mintys ištrūksta į pievas –
Pro debesio plyšį žiūrėdamas juokiasi Dievas,
Jo juokas pabyra į žemę lyg šerkšnas trapus...
Pro langus ir kaminus mintys ištrūksta į pievas –
Lyg senos pamišėlės spardo geltonus lapus.
***
Pagirios nuo meilės lyg nuo vyno -
Piktos šmėklos ūbauja patamsy.
Žodžiai vakar saldžiai apsvaigino
Pagirios nuo meilės, lyg nuo vyno -
Ar rytojus išblaivys – kas žino?
Nerimo šuva paširdžiuos amsi -
Pagirios nuo meilės lyg nuo vyno -
Piktos šmėklos ūbauja patamsy.
***
Tekėk už manęs, upių upe,
Už kapinių aukšto kalnelio.
Širdy juodas varnas nutūpęs –
Tekėk už manęs, upių upe,
Kol klūpau ant kranto, kol klūpau
Prie tavo tikėjimo žalio,
Tekėk už manęs, upių upe,
Už kapinių aukšto kalnelio.
***
Graudūs dainų pakraštėliai, raudoni sparneliai
Liūdno voratinklio pirštuose virpa prieš mirtį,
Gijos tarp žodžių- tarp lūpų -tarp daugtaškių veliasi.
Graudūs dainų pakraštėliai, raudoni sparneliai
Sutrupa neišdainuoti ir gelia -ir gelia- ir gelia
Plyštančio liūdno voratinklio virpančią širdį.
Graudūs dainų pakraštėliai, raudoni sparneliai
Liūdno voratinklio pirštuose virpa prieš mirtį.
***
Balkite, balkite, mano mėnulių blakstienos.
Kriskite, kirskite, rasos, aušrelę akių.
Riskitės kūlvirtom skubančios perdegti dienos -
Balkite balkite, mano mėnulių blakstienos:
Žingsnis po žingsnio – pėdom basom į ražienas
Rugio ražu- kraujo parašu vis dar tikiu –
Balkite, balkite mano mėnulių blakstienos.
Kriskite, kirskite, rasos, aušrelę akių.
***
Liūdnos mano dienos atsisėda
Prie atodūsiais nukrauto švenčių stalo.
Valandas kramtydamos iš lėto
Liūdnos mano dienos atsisėda
Į išėjusiems paskirtą vietą-
Žvakė, tuščias indas, stalo galas,-
Liūdnos mano dienos atsisėda
Prie atodūsiais nukrauto švenčių stalo.
***
Ak tu, blezdinga, Dievo paukšteli,
Nusileidęs ant mano širdies!
Viduržiemy – šilta ir žalia!
Ak tu blezdinga, Dievo paukšteli,
Tavo valioj, tiktai tavo valioj
Į pavasarį tiltus nutiest!
Ak tu, blezdinga, Dievo paukšteli,
Nusileidęs ant mano širdies!
2009 m.