Accessibility Tools



balbierius formu knygabalbierius formu knyga



***


iš grakščių formų
teka labai grakščiai
vanduo ir ambrozija
kvapniųjų aliejų
žydinčios formos
lyg šokėjos
liemuo
ir klubai
vilnija
muzikos
garsuose
amforiškos
nusvidintos formos
vazos etruskų simetriškos
amforų angos ir šonai ir kalba
kalba kalbom visomis apie turinius savo
apie dvasią paslėptą nuo žvilgsnių smalsuolio
apie dvasią ambrozijos šviesią skirtą olimpo elitui
apie vandenį tyrą ir skaidrų beduino gyvybei išgelbėt
pasaulio smėlynuos kur vynas lyg žaibas aukštybių pražudo
postmoderno omarus chajamus nes filosofija vyno jau mirus
liko šiam amžiuj tiktai girtuoklystė deserto klaiki banalybė
aukštuomenės pokyliuos be dokumentų be archetipinio
mėlyno kraujo nors niekas ir niekad tokio neregėjo
lieka tik formos simetriškos formos tuščiavidurės
kadaise pripildytos dvasios o šiandien
tiktai alkoholio išreiškiamo
cheminėm formulėm


Alis Balbierius. Formų knyga. V. : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.



KAIP RUDUO BURNOJE


K     
o   
t  
e
l
i
u
tekėjusi
gyvybės energija sukūrė
šviečiant rudenėjančiam Paukščių
Takui šitą laikinai tobulą saldžią formą
kurios nespėjo pažeisti širšių geluonys ir margų
kaip peteliškės kėkštų snapai o jai pagal žinomus dėsnius
pasiekus žemės paviršių uždengtą dar nesintetine žalia žole
ir išvengus pelėnų dantų aš laiku ištiesiau ranką ir sodas man
atidavė tai kas iš tiesų dabar priklauso tik man mano šnervėms
ir mano vazduotei nes toje laikinai tobuloje formoje pirmiausia
įžvelgiu laiką ir į laiko dirvą kadaise nukritusią mažą sėklelę ir
dygstantį daigą gležnesnį už šilką bet stiprų it plienas jo skrydį
per laiką į erdvę į žiedų labirintą pavasarį į eskadriles gauruotų
lyg išmirusios meškos bitelių pavertusių dvasią žydėjimo
į medų į vašką į bičių pienelį ir duoną kurios su
peiliu neatrieksi bet aš juk ne tai pasakyti
norėjau ne tai parašiau nes ši forma
jau baigias kaip ir ruduo
burnoje


Alis Balbierius. Formų knyga. V. : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.




LAIVELIAI NEŽINIA KUR

esu taurė civilizacijos forma
tampanti archetipu reklamos
ir kulto ir orgijų provaizdžiu
mano egzistencija sukelia aibę
asociacijų branduolinį sprogimą
mano kūną sukuria stiklas sidabras
auksas ir plastikas ir medis liemenį
graviruoja geriausieji graveriai tobulai
atsistoju ant stalo viena tobula koja įgaunu
kokteilių vaivorykštės ir vynų paletės spalvas
aromatizuoju pasaulį ir šnerves pirštai moterų vyrų
erotiškai glosto mano formas sielos sapnuoja būties
sapnus spalvotus fantazijų krioklius kartais tie sapnai
būna pilni baimės nusivylimų ir netikėjimų bet
trykšta iš jų burnų pokalbiai juokas ir seilės
spindėjimai akių nušviečia dangų
virš many plytinčios
vyno jūros
per ją

s
i
e
l
o
s
lyg
maži
laiveliai nežinia kur

Alis Balbierius. Formų knyga. V. : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.





KRYŽIAI

yra kaip
medžiai
nors kai
kurios
tautos
nenori
jų sodinti ir laistyti atsargiai genėti kamienų
nuolat apaugančių interpretacijomis ir erezijomis
mes esam tautelė sodinanti kryžių girias ir sodus
supilanti kryžių kalnus bet dar tebenešiojanti vienoje
kišenėje Perkūno žaibą kitoje krikščionišką kirvį
iš tiesų
kryžiai
yra kaip
ąžuolai
uosiai
jie kaip
medžiai
šaknijas
į žemę
tenai kur
susivienija
Perkūnas ir Kristus
Buda Mahometas ir Višnus
ypač pavasarį žydint
beprotiškoms vyšnioms


Alis Balbierius. Formų knyga. V. : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.




ŠIAME LAIKRODYJE


žinau kad neįminsiu šios tekančio laiko mįslės
nepažinaus jo tekėjimo kaip šviesa kaip rūkas
kaip vanduo kaip gyvenimas kuris dar yra
kartais regisi kad laikas ir yra dievas kad
kitus dievus sukūrė tik mūsų vaizduotės
nes tik laikas viską kuria viską griauna
viską vėlei atkuria arba sunaikina
pagal masės tvarumo dėsnius
dyla netgi smėlio smiltelės
smėlio laikrodžiuose
dyla mechaninių
laikrodžių
danteliai
laikas
nuolat
išgeria
pats save
sprogsta erdvėj
žvaigždės galaktikos
teka iš tamsos į šviesą visos
gyvybės formos reinkarnacijos ratą
lyg smėlio laikrodį nuolatos apverčia
nematoma ranka - todėl mąstau apie laiką
būdamas tik smiltelė šiame gigantiškame dievo
laikrodyje gal mąstau tik tam kad mąstyčiau nes
mąstymas tai buvimo aksioma nes kartais čia nėra
daugiau ką veikti tik mąstyti ir tekėti šiame laikrodyje

Alis Balbierius. Formų knyga. V. : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.