Bal Onirique Šioje knygoje, pavadintoje ”Bal Onirique“, kas iš prancūzų kalbos išvertus reikštų ”Onirikos puota“, yra pateikti tam tikri pavykę iškoduoti bendravimo su onirinių pasauliu faktai. O būtent kalbos pasireiškimas lietuvių kalba. Tai sudėta į skyrių pavadinimu ”Oniriniai linksniai“.
Turint onirinę medžiagą ir jau sąmoningai bandant kažką su ja daryti, didžiausia problema yra ją surūšiuoti. Sąžiningiausia būtų frazes mesti taip, kaip atsirado – be jokios sistemos, kontrolės ir galvojimo, kaip kad ir buvo jos užrašytos, bet tada nebeliktų bendros idėjos. ”Oniriniuose linksniuose“ eilutės išdėliotos pagal įvardžių principą, tai yra, atsižvelgiant į tai, ar sakinyje yra žodžiai AŠ, MANĘS, MAN, MANE ir t.t. Kitaip sakant, jos sudėliotos pagal linksnių grafiką. Ten nebus vietininko, nes žodžio MANYJE nebuvo visoje onirinėje kūryboje, gal todėl, kad ir taip viskas MANYJE. Bet už tai pastarąjį linksnį pavaduoja savybinis įvardis – MANO. Tačiau eilutės vis vien lieka autonomiškos ir ne visada skaitytinos viena šalia kitos. Konstrukto variantų yra šimtai ir kaskart pagal vis kitas sistemas.
ONIRINIAI LINKSNIAI?! (LINGVISTINĖ POEMA)
Tikros eilutės turi būti paženklintos įkvėpimu,
pranokstančiu mūsų išmintį ir gabumus.
S. G.
AŠ
AŠ esu visi žmonės.
AŠ sapnuoju greičiau nei bėga laikas.
AŠ bandžiau įvertint istoriją, bet visada man ji
slydo iš rankų. Kodėl AŠ turėčiau jaudintis dėl kažkokio niekingo
šimtmečio. AŠ užrašiau 12 dieviškų minčių ir atidaviau jas 12
raitelių – lai išnešioja po visą pasaulį,
Tai yra švelnios nesėkmės, kurias AŠ skubu jums išdėstyti.
AŠ vadinuosi pirštelis pagal daugelį titulų.
Nesu gyvenime kvailesnio dalyko
– gaila pasišaut, bet AŠ dabar negaliu nupėdėti.
Kur jis? AŠ kurmį gaudysiu…
ir pereinu prie krakmolo. Nejau AŠ tik sukuriu patyręs, kad senu šaukštu tik nešu?
laikantis rankose šautuvą… Jeigu AŠ praeityje jaučiau tai, ką turėčiau jausti būtent
banginio dvikovą. AŠ noriu, kad sirptų, kad smirdėtų žemė.
Mes buvom pienburniai, kai priėjom
vėjui – vadavimo dalykų AŠ atvykau, kaip pamokyti namus.
AŠ miksūra.
AŠ mačiau raudonarmiečius, važiuojančius šarvuotais dviračiais su iškeltais kardais.Ant naujo dokumento rakas. AŠ žiūriu – iš naktinio klubo guolę pakėliau… Išėjau į Europą tokiais trapiais geležiniais
sandalais. AŠ jums duosiu skrybėlę Bethoveno, galėsite vaidinti Bethoveną.
Su troleibusu AŠ noriu nuvažiuoti į sezono vokiečių kalbos
mokytojus. Kalėdų metu AŠ prisiminiau, kaip Amerikos kareiviai ėjo iš kiemo į kiemą – mėždavo mėšlu savo žuvies
Negali būti nuobodus dalykas, kurio AŠ negaliu pakeisti.
Savo negęstančią AŠ padariau kančią pirmuoju žmogumi.
AŠ esu įsitaisęs ypatingų paukščių duomenis ant
Subtilus vaizdas, kurį AŠ nešioju, kartais prilygsta karui.
Šiose pokalbiuose, berods, AŠ pasigendu darbo individualumo programos.
AŠ jūsų noriu paklausyt, o jūs taip džiaugiatės kitais
kad AŠ mirsiu ant tavęs ir man vienodai rodo.
Neturiu AŠ su tavim jėgų bailiai čerkšt.
AŠ хочу tavo granules плюснуть в тебя.
Su snautoriumi AŠ pisau ne be problemų.
AŠ norėčiau būti po vandeniu, bet nenorėčiau po
vandeniu mylėtis. AŠ vienintelis pogrupis buvau pasitraukęs iš rinkimo
akių. Turėjau rajone Filipinų eilėraštinę…
Apie ką AŠ kalbu apsirijęs tipiškais vaisiais?
AŠ mačiau (žmones) su veidais ir akių nurakintus
Ti, ti, ti, ti – detalėm su tavim, o AŠ .
Kadangi AŠ gimiau irgi vaiku, tai į mane žiūrėjo kaip į
kampuose, AŠ su tavim norėčiau pasikalbėti – Sopotai…
AŠ nenoriu devynis sugalvot, kad nepatartų dainos.
Dėl ramios akimirkos dabar AŠ darau blogai rytoj.
AŠ jau nekovoju prieš nenorą gyventi.
AŠ noriu nevilties, nuo kurios neslinktų plaukai. Kažkokios devalvacijos pradėjo
anonizmą, AŠ nežinau, ar šioje vietoje verta herojų versti masturbuotis. Visos mano mylimosios
(Glenn Gould). Agapina, AŠ manau, tu tuoj pat išeisi iš Berlyno, arba jam
šeimos vidury, jei AŠ jos neturiu ir niekada neturėsiu?
AŠ noriu pastebėti, kad lietuvių tautos vaizdas
Prašau pasakyti (tovarišč) nuoširdžiai,
ar AŠ esu išrėdytos mišios?
įsiklausyk, kaip tave myliu AŠ …
AŠ niekada nekeiksiu moters, darančios klaidas,
Ir visuose senuose paveiksluose
AŠ ieškojau jos atvaizdo, norėdamas sužinoti, kada
Mane kvietė ten, kur раньше AŠ видел ją.
Siuvėju AŠ į ją žiūrėjau su visu normalingumu, nežiūrint
kitų, kurie, berods, galėjo būti kretinai.
AŠ ilgai gaišysiu orientitalistytoją Ingą šūdoraunuose
tekstuose. AŠ su ja kovosiu tiek, kiek užtrumpėju.
AŠ sausumos gilumoje esu pasistatęs įsistatęs sau namą.
AŠ pati iš ryto turiu kirptis siūlais.
AŠ turiu plike nupigusį vyrą.
AŠ įsivaizduoju, kad visi mūsų ginekologai įvyks
lengviausia forma – nedidukai…
todėl ir nužudai žodį. Tada AŠ keliuosi ir užrašau: už posūkio kelias įreiškia…
Kada AŠ aušrinėj neįžiūriu silueto dangaus…
Jei dabar eiles konotuočiau aikščiau,
AŠ tikrai karštai įkaisčiau.
Nori, AŠ dabar tau pridėsiu bulvinės bulvės pušį ir pieštuką?
Niekas negrįžtamai nesikeičia, o AŠ visą gyvenimą buvau gyvenime.
AŠ egzotiškas žemnamis.
Visur ir visada reikia rašyti dramą,
o gal AŠ nenoriu, nes joje bus per daug personažų?
Čia ne romanas, kad AŠ per tokią knygą rimtai galėčiau perskaityti kokį
romaną. Žiūriu, AŠ tik abzacas – tas blynukas.
ir vėl būsiu AŠ.
Žilvinas Andriušis. Bal Onirique: onirika. K.: Kitos knygos, 2008