Literatūrą ir estetiką apie katinus galima skirstyti
į plyno lauko taktiką.

Katinas kalba su nesulyta operos kalba.

?Tiso ila valimui katės <–> sėt akiumila valiosiT?

Didžiai meilingos katės dabar mėgavosi pranyksti…

Kai kačių papjaunu daugiau nei galiu suvalgyt…
(nesutikau dar tokio žmogaus)

Ne burt jis prabunda ten pak®uojy pas Katiną.

Tai atiduodam katinų duobes šildyti – ar ne?
                                                     (apie korupciją?)

Vežiojo kates visokias pajamas
užsieniečiams.

Mes pastebėjom gražų ir piktą
Roko kačiuką Šepeliuką.

– Didelę įtaką man padarė miauktas parašytas 1987 m.
– Tai kuris Marcinkevičiaus eilėraštis yra miauktas?

Katinų nemėgstantis gaigalas užkapojo katiną
kanalizacijos duobėje.

Katiną apstūmė – gavo į dūdą.

Kažkas kažkur amžinai
kažkoks piškis švarus atsirūgsta.
Ir atsirūgo kaip miauksėjimas katės.
Aš nieko apie tai nežinojau…

Katinai puolė laukinių(s) pievų grybus.

Katinas dulkina katę ir sako MIAu…

Dešimtą žmogaus ateities katą sudaro šešėliai.

Katinai rašinėjami mirusiųjų.

Mergaitė atidarė duris
Subangavo užuolaidos.
Mergaitė įleido kėdę,
Po to įėjo stalas,
O aš gulėjau po lova.
(katino prisiminimai.)

Patį nuoširdžiausią iš tokių dalykų – katiną…