Gerb. Valentinai,
Žadėjau gerokai papildyti ir sudaryti iš naujo savo poezijos knygą pavadinimu NERINGOS M. Siunčiu rankraštį LRS leidyklai tikėdama Jumis asmeniškai, kad pasirūpinsite knygos išleidimu.
Knygą sudaro 61 eilėraštis Iš viso dvi dalys pagal tematiką ir skirtingas patirtis. Naujus eilėraščius dedu į knygos pradžią, tai svarbu, bet ne visus, pvz., Mini esė ištremiu į knygos galą. Tuo noriu parodyti, kad nėra labai svarbu kada- kur- kas tiksliai /chronologiškai/ įvyko. Skaitytojas pats apčiuops eilėraščių laiko ir erdvės ribas, pats susigaudys kokiam autorės patirčių laikotarpiui tą ar kitą eilėraštį priskirti. Be to, visa kita tvarkingai gula iš eilės , t.y. nuo naujesnių iki ankstesnių. Knyga išeitų solidi ir didelė. Maldaukite Kultūros Ministerijos paramos, nes gėda būtų neišleisti mano knygos, kai vis dėlto išleidžiama daug svetimų autorių ir gana prastos poezijos. Linkiu Jums ištvermės ir Jėgos:
Išleisti mano knygą.
Pagarbiai,
Neringa Abrutytė
Eilėraščiai iš rinkinio „NERINGOS M.“
***
nuėjau pas puodelį kavos
pas puodelį arbatos arba
pas plastmasinį coca-cola
indelį prisėdo šalia
puodelio kitas
kavos puodelis bet
įdomiausias man
pasirodė alaus bokalas
atėjęs pas alaus puodelį
tąsyk bendravau su
kavos bokalu nieko gero
alaus bokalas ir sako
gal nori manęs
noriu sakau vieną mažą
o gal vyno? ne – tik
vieną mažą kavos bokalą.
Abrutytė, Neringa. Neringos M: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2003.
BEPROTIŠKAI RIMTA
aš klausiau ar girtas
sako tik tiesą
bet blaivas retai sako tiesą
kuomet atsipeikėja po tiesos
aš paklausiau visai tiesiai
ar tai buvo tiesa
atsakymas: buvo labai nuoširdžiai pasakyta
tiesūs klausimai reikalauja tiesos
o tiesa yra tokia
nieko nereiškia ištarti – mylėti
nes meilė visokia tiesa
tiesioginė ir netiesioginė
meilė mylėti
žodžiai ir noras
mylėti
bandymas jeigu jauti
ir jaučia
kodėl išnaudoji kiekvieną progą
blaiviai pagalvok
apie tiesą (patinki: nejau neužtenka tokios?)
tiesos kuomet patinki
siaubas: kokios!
Abrutytė, Neringa. Neringos M: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2003.
***
jau, užtenka, savęs,
nors, kai, kur, kaip, nesavas,
po, truputį, savaime, išsispręs,
ko, norėjai? kitaip, gavosi!
nenorėjai, ir, nieko, ne, bus.
visko, troškai, truputį,
pasisekė, viena, diena, nu, bus,
didžiulio, troškimo, likutis.
nežinau, ar, išmokau, rašyti,
baigės, mano, beribis, naivumas,
gal, mylėsiu, bet, bus, jau, ne, šitaip,
poezija, tarsi, koks, trūkumas?
kaip, tada, užrašydavus, vardą,
viskas, tarsi, baisiai, tikroviška,
gal, visi, jie, juokdavos, kartais?
kas, žino, tą, mano, istoriją,
o, istorijos, baigės, nes, jau,
nė, viena, nebeįkvepia, nieko,
kas, užrašoma, kas, yra, pagaliau,
mano, žodžiai, tik, norisi, miego,
jau, užtenka, savęs,
ir, miegoti,
reikia, kad, iš, naujo, kas,
imtų, ir, atklotų
Abrutytė, Neringa. Neringos M: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2003.
TIK DVI PASKUTINĖS EILUTĖS
pasiilgau to tikėjimo it tos pusiau beprotybės
kaip mokykloje – buvau dar šiurpiai nepripažinta –
norėčiau ir kažkur bėgti prirašyti krūvas banalybių
ir tikėjimas (dabar jau Tokį sunaikino patirtis) tik jis mane apgintų?
vėl norėčiau kad žavėtųsi ne manimi o mano vaikiškumu:
mat nuoširdžiai didžiuočiaus savo patirtim!
nors tik po viso to prasideda meilė kuri šviečia kitom akim
tos akys iš praeities yra tamsios ir vėl beveik aklos
aš daug ko išmokau bet viską seniai užmiršau
ir vėl vienintelė laimė kai bučiuojamas kaklas
esu protingesnė bet viskas vis vien kaip seniau.
Abrutytė, Neringa. Neringos M: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2003.
SUSITIKIMAS
bandydama nuskusti kojos plauką tavo peiliuku įsibrėžiu
gyslą – ji teka į vandenį šaltą, ir visas šis susitikimas
buvo veikiau panašus į mistiką: ne, aš nesielgiu šitaip!
kambarys išdažytas raudonai – vonios-tualeto elektros jungiklis
tavo kambary! – sienos baltos, langai be užuolaidų,
tavo telefonas čirškia kaip žadintuvas, o tualetas – jis
pats veikiau nori šikti, o
tu už mane stipresnis, be to, čia savo noru, esu
kupina smalsumo, senos meilės, poezijos ir kitų
dalykų:
tu: „tavęs nemyliu, bet man patinki“
aš: „o aš tave myliu, tačiau man visiškai nepatinki“
viskas buvo garsiai ir tyliai pasakyta,
kai miegojai pramerktom akim,
nelaukiau, kol išauš rytas –
piktas tavo veidas, plikas –
ir aš bijau, išsigandau būti labiau negraži (jei dar sulaukčiau ryto)
Abrutytė, Neringa. Neringos M: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2003.
ĮDVASINTŲ PIRŠTŲ ŽAIDIMAS
kiekviena dvasia turi savo mylimiausią lėkštę
kiekviena dvasia kalba savo kalba bet prisitaiko prie bet kurios
pakeisdama tiktai garsus
kiekvienai dvasiai patinka juokauti ji žino mylimiausius
žmonijos keiksmažodžius
mūsų pirštai pakibę virš mylimiausios dostojevskio lėkštės
mes žinome koks dostojevskis stiprus
lėkštė yra įkaitusi mūsų pirštai vibruoja mūsų rankos kybo
virš įdvasintos dostojevskio lėkštės ir įsi-
tempę pirštai ima varinėtis baltu alfabeto stalu – – – – –
nuo raidės prie raidės noriai atsakinėdami į
mūsų
išprotėjusius klausimus:
– KOKS MANO PAŠAUKIMAS?
– I D I O T A S
– KOKS JO PAŠAUKIMAS?
– N U S I K A L T I M A S
Abrutytė, Neringa. Neringos M: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2003.
BALSAS (AISTROS)
tu kažkada norėjai kad aš padainuočiau –
dabar aš truputį juokiuos nes dainuoju
iš labai senos nuvalkiotos melodijos
nors balsas mano neturi klausos
tądien tavo balsas alsuos
man į lūpas tiesiai man į akis
balsas pilnas aistros
tądien jis baisiai dejuos
balsas iš lūpų iškris
ne ! balsas nuslinks tau į pilvą
tavo pilvas ims šaukti balsu
ir pradės po truputį tirpti
paskutinio atodūsio garsu
aš balsu tau ištarsiu kažką
kas neturi nė vieno priebalsio
tu net nežiūrėsi į mane
iš tavęs veršis balsių liekanos
Abrutytė, Neringa. Neringos M: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2003.
ŽU
Jau nėr ką slėpti vien tiktai liežuvį
Ir mirti nėra dėl ko ir taip esi žuvęs
Ir gaudyt nėra ko nebent gal žuvį
O ežero nėra nei upės kur gražu
Kad plauktum ir žvejotumei sau pamažu
Ir šiam pasauliui būtumei tik žu
Abrutytė, Neringa. Neringos M: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2003.