Ričardas Gavelis VILNIUS POKER       Pirmąjį šių metų mėnesį pasirodė ilgai lauktas Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ vertimas į anglų kalbą (išleido „Open Letter”: The University of Rochester, 2009). Šio nelengvo darbo ėmėsi Amerikoje gyvenanti lietuvė Elizabeth Novickas.

 

R. Gavelio, vieno iš įdomiausių aštuntojo–devintojo dešimtmečio Lietuvos autorių, kūriniai yra kietas riešutėlis net ir lietuviui skaitytojui. Jo romanai iš skaitančiojo reikalauja žinių, nuovokos, mokėjimo skaityti tarp eilučių, sugebėjimo įžvelgti metaforas, paklusti magiškojo realizmo taisyklėms ir priprasti prie kiekviename puslapyje paslėpto ar atviro sarkazmo. Todėl žinia apie vieno iš geriausių jo romanų vertimą yra ne tik sveikintina naujiena, bet ir didelis laimėjimas lietuviškos literatūros vertimų srityje. (Iki šiol anglų kalba JAV buvo išleistas tik vienas R. Gavelio apsakymas 1992 metų rinktinėje, kurią sudarė University of Illinois Lituanistikos katedros prof. Violeta Kelertienė, ir kelios „Vilniaus pokerio“ ištraukos, kurias išvertė Julija Šukys ir Laima Sruoginytė.)

  

Vertėja pastebi: ,,Nors R. Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ skaitymas savaime yra pritrenkianti, kartais siaubą kelianti patirtis, man buvo vienas malonumas leistis į Gavelio rašymo gelmes, matyti, kaip atidžiai jis sudėliojo įvykius ar net sakinio dalis, kaip žodžiai ir frazės vėl iš naujo išnyra, bet jau kituose kontekstuose su skirtingomis reikšmėmis, ir talpina savyje tokį nepaprastą juodą humorą.“

 

Vien šios E. Novickas pastabos pakanka numatyti, kokio sunkaus, bet ir įdomaus iššūkio ėmėsi vertėja. Nors pažinodama Elizabeth asmeniškai, aš tokį iššūkį greičiau pavadinčiau nuotykiu, kurio dydį nusako ir Gavelio romano anglų kalba puslapių skaičius – 458!

 

R. Gavelio „Vilniaus pokerio“ vertimą išleido New York valstijoje esanti University of Rochester leidykla „Open Letter”. Ji kasmet išleidžia apie dvylika užsienio rašytojų kūrinių. Įprastas knygų skaičius – apie 3,000 egzempliorių, bet „Vilniaus pokerio“ išleido 4,500 egzempliorių.

 

Tai pirmasis po ilgokos pertraukos lietuviško kūrinio vertimas ir išleidimas atskira knyga Amerikoje. Buvo metas, kai amerikiečiai nesidomėjo kitų tautų literatūra. E. Novickas duomenimis, 1960-aisiais ir 1970-aisiais veikė viena spaustuvė Connecticut valstijoje „Manyland”, kuri išspausdino nemažai lietuvių literatūros vertimų. Bet visa literatūra priklausė 1970-tiesiems. Berods 1984 metais buvo išleistas pirmasis iš dviejų Icchoko Mero romano „Lygiosios trunka akimirką“ (angl. „Stalemate”) vertimų, po keleto metų, apie 1988 m., – Kazio Borutos „Mediniai“. Be poros lietuvių literatūros rinkinių anglų kalba (sudarytų V. Kelertienės ir Laimos Sruoginytės), tai buvo viskas. Nuo tada prasidėjo ilga 20 metų užtrukusi pertrauka, pauzė, kai nieko lietuviško JAV nebuvo išleista. E. Novickas nuomone, šiuo metu Amerikoje galima pastebėti lyg ir savotišką svetimos literatūros renesansą.

 

Bet yra ir kita priežastis, kodėl lietuvių literatūra sunkiai skinasi kelią vertimų srityje. Anot E. Novickas, tai gana sunkiai vertėjui įkandami lietuvių autorių kūriniai, jų rašymo stilius. Šiuo metu ji yra pradėjusi versti septynis kitus lietuviškus kūrinius, tarp jų – Petrą Cvirką, Marių Katiliškį ir Jurgą Ivanauskaitę, tačiau prisipažįsta, kad nė vienas iš jų „nekimba“. Gavelį E. Novickas sekėsi versti. Ji net įtaria, jog jis gana neblogai mokėjo anglų kalbą – versdama „Vilniaus pokerį“, aptiko ne vieną atvejį, kur anglų kalba yra padariusi įtaką lietuviškam Gavelio sakiniui.

 

Verčiant E. Novickas ypač svarbus sakinys, jo sandara bei logika. Jos nuomone, Gavelis rašydamas yra be galo tikslus. Interviu ,,Lietuvos ryto“ žurnalistei Ritai Stankevičiūtei vertėja sakė, jog ,,sunkiausia buvo versti trumpus sakinius. Norėjosi mintį taip pat trumpai ir tiksliai perteikti angliškai, bet tai buvo nelengva.“

 

Žinoma, renkantis vertimą daug kas priklauso ir nuo vertėjo asmeninio poreikio. Novickas gerai prisimena pirmą kartą, kai į rankas paėmė Gavelio „Vilniaus pokerį“. Ji tuo metu studijavo University of Illinois at Chicago PLB lituanistikos katedroje, magistrantūroje, ir lankė prof. V. Kelertienės paskaitas. Vertėja prisimena, kaip, paėmusi knygą į rankas, negalėjo jos paleisti, buvo ne tik apimta skaitymo džiaugsmo, bet ir siaubo. Dienraščiui ,,Lietuvos rytas“ Novickas teigė, jog Gavelio rašymo stilius yra toks intensyvus, kad visus ,,griebia už gerklės“. Kai ji skaitė, jautėsi ,,lyg dustų“. Jos nuomone, šis Gavelio romanas yra vienas iš geriausių literatūros kūrinių, atspindinčių sovietinį gyvenimą.

 

Paprašyta leidėjų trumpai papasakoti, apie ką pasakojama romane, „Vilniaus pokerio“ vertėja prisipažino negalinti to padaryti. ,,Žinoma, – sutiko ji, – šį bei tą aš galiu nupasakoti: įvykdoma žmogžudystė, įterpiama meilės istorija, pasakojimą pasakoja keturi naratoriai, įvardytas daugiau mažiau konkretus laikas ir, žinoma, konkreti vieta. Bet kaip nupasakoti laiką, kuris eina ratu ir dviem atvejais net sustoja? Ir ką daryti su tomis detalėmis, kurios atpasakojamos vėl ir vėl iš naujo, kad pabaigoje tu nežinai, kuria versija betikėti?“

 

Novickas sako, kad, kaip ir visos geros knygos, taip ir Gavelio „Vilniaus pokeris“ yra knyga apie gyvenimą. Keturi romano naratoriai – ne be trūkumų ir ydų, bet jie visų pirma yra žmonės, net ir paskutinis naratorius, kuris po reinkarnacijos tampa šunimi. ,,Jie priverčia mus gūžtis nuo jų šiurkštumo ir savęs apgaudinėjimo, juoktis iš jų istorijų, o pabaigoje, pamačius, kaip sukrito jų kortos, širdyje pajausti skaudulį“, – rašo vertėja.

 

Gavelio „Vilniaus pokerio“ leidimas anglų kalba – labai estetiškas. Romanas išleistas ant gražaus gelsvo popieriaus, parinktas gražus šriftas. Bet pirmiausia, kas krenta į akis, tai gelsvai oranžinis viršelis, kuris ne vieną Gavelio kūrybos gerbėją privers pakelti, o gal net ir suraukti antakius. Novickas sakė, jog iš pradžių ir ji į knygos viršelį žiūrėjo su nepasitikėjimu. Ji nesuprato, kodėl knygos dailininkas pasirinko tokią spalvą, kodėl viršelio centre – juodas gitaros, tarsi panardintos į debesį, siluetas. ,,Iš pradžių žiūrėjau, žiūrėjau, nesupratau, kodėl tokia spalva, kodėl gitara, bet vėliau pradėjo tas viršelis ‘ant manęs augti’, – pasakoja vertėja. – Kai knyga guli ant stalo, iš tolo ji atrodo lyg juoda skylė. Ir man labai patiko toks efektas.“ Po tokio atradimo Novickas pradėjo galvoti, kad jei šioje Gavelio knygoje yra tiek daug paslapčių ir mįslių, bus puiku, jei ir viršelis skaitytojui bus neįminta mįslė.

 

Paklausta, ar ji patenkinta galutiniu rezultatu, vertėja prisipažino, jog dar ilgą laiką nenorės knygos skaityti, nes jei tą padarys, ji įsitikinusi – pamatys daug dalykų, kuriuos norės taisyti. Gavelio vertimą ji skaitė mažiausiai 20 kartų. ,,Žinoma, – sakė ji, – galėjau dar metus laiko ties vertimu praleisti. Bet reikėjo atiduoti. Jau ir taip visiems įkyrėjau su savo klausimais ir prašymais padėti susidoroti su kokia nors man neaiškia vieta.“

 

,,Vilniaus pokeris“ anglų kalba jau parduodamas ne tik JAV, bet ir Pietų Afrikoje, Japonijoje. Besinaudojantiems Amazon.com paslaugomis, ši svetainė siūlo pirkti ir šią knygą. „Vilniaus pokerį“ taip pat galima nusipirkti ir tiesiai iš knygą išleidusios „Open Letter” leidyklos adresu: http:// catalog.openletterbooks.org

Šiais metais turėtų pasirodyti dar vienas E. Novickas vertimas – K. Borutos ,,Baltaragio malūnas“. Jį žada išleisti Budapešte įsikūrusi leidykla „Central European University Press”, kuri leidžia Europos literatūros klasikos knygas.

 

Užsienio lietuvių dienraščio „Draugas“

šeštadieninis priedas „Kultūra“

2009-03-07