Nuolat skambantis jaunatviškas juokas ir tokia gyva publikos reakcija 100-osioms gimimo metinėms skirtame renginyje rašytojui Petrui Cvirkai būtų patikę. Tuo neabejojo Rašytojų klube Vilniuje praėjusį penktadienį surengto literatūros vakaro „Prozos meistras - istorijos verpetuose“ vedėjas literatūrologas prof. Petras Bražėnas ir režisierė doc. Judita Ušinskaitė, su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) IV kurso studentais parengusi iš P.Cvirkos (1909–1947) kūrybos ištraukų tikrą spektaklį. Vakare taip pat dalyvavo literatūrologai prof. Algis Kalėda ir dr. Rimantas Skeivys, P.Cvirkos literatūros premijos laureatai Birutė Jonuškaitė ir Vladas Kalvaitis.
Ikisovietinis klasikas
Prof. P.Bražėnas priminė, kad pastaraisiais metais P.Cvirkos kūryba buvo nustumta į literatūros šalikelę, todėl ir nuspręsta, kad rašytojo jubiliejui skirtame renginyje nebus skaitoma akademinių pranešimų, o daugiau skambės jo talentingas, autentiškas žodis. Vieni prisimins, ką skaitė prieš 40–50 metų, o kiti galbūt ir ne taip seniai apie šį kūrėją išgirdo.
Pasak literatūrologo, 2009-uosius būtų galima vadinti P.Cvirkos metais. Jo šimtmečio sukaktis paminėta kūrybiškai, gražiai ir intymiai. Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) leidykla išleido „Lietuvių literatūros lobyno“ serijos išleido rašytojo prozos rinktinę „Apsakymai ir „Žemė maitintoja“. Į ją sudėtos gražiausios novelės – tokios, kokios buvo pirmą kartą paskelbtos 1930–1938 metų rinkiniuose. Romanas „Žemė maitintoja“ taip pat išspausdintas pirmos, 1935 metų, redakcijos. Ikisovietinė jauno klasiko kūryba prabyla be sovietinio cenzūravimo ir redagavimo. Pavasarį Maironio literatūros muziejuje buvo surengta rašytojo asmenybei ir kūrybai skirta konferencija. Rudenį jubiliejiniai renginiai vyko P.Cvirkos gimtinėje Veliuonoje, Jurbarko rajone. Pastatytas koplytstulpis ir pagerbtas šių metų P.Cvirkos premijos laureatas. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute surengta mokslinė konferencija trims žymioms mūsų literatūros asmenybėms P.Cvirkai, Juozui Baltušiui ir Kostui Korsakui paminėti. Literatūros vakaras Rašytojų klube būtų tarsi paskutinis akcentas.
„Man teko gyvenime kelerius metus intensyviau pabūti prie P.Cvirkos kūrybos, pagalvoti apie jo likimą, – kalbėjo P.Bražėnas – Prieš 15–20 metų rašytojas buvo smarkiai aptarinėjamas iš politinių ir ideologinių pozicijų. Šimtmečio proga norisi galvoti ne apie praeinančius dalykus, o apie tai, kas susiję su pačia literatūra, kūryba. Vyresnės kartos žmonės, žinoma, atsimena tuos literatūros istorijos vadovėlius ir straipsnius, kur P.Cvirkai buvo kabinamos sovietinės literatūros, socialistinio realizmo pradininko etiketės. Laikas jas nupūtė ir dabar turime prisiminti vieną labai svarbų dalyką: P.Cvirka 1940 metus sutiko parašęs, galima sakyti, viską gražiausia iš savo kūrybos. Jis yra nepriklausomybės metų rašytojas.“
Pasak kalbėtojo, jau 1938 metais nepriklausomos Lietuvos rašytojo biografija baigėsi. Išėjo novelių rinkinys „Kasdienės istorijos“, P.Cvirka apdovanotas anų laikų prestižine „Sakalo“ premija. Kas buvo vėliau – geriausiu atveju išlaikyti vis dėlto reto talento žmogaus kūrybos dalykai vienoje kitoje karo metų novelėje. Akivaizdus nuosmukis ne dėl ideologijos, bet meniniu požiūriu, kai mėgino rašyti pagal socialistinio realizmo doktriną ir pokario metais parašė kelias noveles. O politinės klaidos, idėjiniai įsitikinimai, paženklinti išdavyste, yra, prof. P.Bražėno manymu, nelaimė. Taip atsitiko ne vienam P.Cvirkai. Idėjinės politinės sąskaitos jam jau buvo pateiktos ir dvidešimties metų bausmę yra beveik atlikęs.
Neįminta mįslė
P.Cvirkos lyrizmo tyrinėtojas R.Skeivys kalbėjo, kad prieštaringos emocijos, kylančios mąstant apie rašytoją Lietuvos istorijos kontekste, skaitant jo kūrybą pamirštamos. Menas turi savo dėsnius. O tų prieštaringų emocijų teigiama savybė ta, kad skatina iš naujo viską permąstyti ir P.Cvirkos tekstai dažnai atsiskleidžia visiškai kitaip. Naujai literatūrologas pamėgino perskaityti P.Cvirkos novelę „Vartiklis“.
Graži kūrinio interpretacija, pasak prof. P.Bražėno, – vakaro akademinis ekskursas. Po jo vėl grįžta prie rašytojo kūrybos. Ištraukas iš P.Cvirkos romanų „Žemė maitintoja“, „Frankas Krukas“, apsakymų „Cukriniai avinėliai“, „Didysis ir mažasis“ skaitė jaunieji aktoriai Rimvydas Ambrazevičius, Saulius Baltrūnas, Šarūnas Banevičius, Mantas Stonkus ir Marcelė Zikaraitė.
Literatūrologas, komizmo tyrinėtojas prof. A.Kalėda, patikslinęs, kad žymiausias P.Cvirkos komizmo tyrėjas yra Dovydas Judelevičius, kalbėjo, jog nėra kito tokio lietuvių rašytojo, kuris sulauktų tiek studijų. P.Cvirkos kūryba yra neįminta mįslė.
„R.Skeivys labai gražiai išdėstė „Vartiklio“ istoriją. Prisimenu, kai buvau pionierius, labai žavėjo „Lakštingala“. Jei tyrėjas būtų supriešinęs arba bent parodęs kitą pusę, tai irgi būtų šaunu. Lakštingala ir balandis, vartiklis, – tokie pamąstymai, – sakė prof. A.Kalėda. – Klausiausi gražios erotikos, o prieš tai – Monikos su Taručiu. Nuostabu, kad akademijos auklėtiniai atrado tokių dalykų, kad klausyk ir džiūgauk. Malonu, kad P.Cvirka stebina, bet vis dėlto mane siaubas apėmė, kai P.Bražėnas pabrėžė, nors puikiai žinojau tą dalyką, kad nuo 1938 metų P.Cvirka nieko nebeparašė. Tai kiek jam buvo – 29 metai?! Tiek prirašyti ir tokių įvairiausių žanrų. Sunku net įsivaizduoti – 12 tomų raštų. Kaip žmogus gali sugebėti tiek daug parašyti iki 29 metų.„
Knygų kvapas
P.Cvirkos literatūros premijos laureatė prozininkė B.Jonuškaitė perskaitė ištrauką iš savo romano „Baltų užtrauktukų tango“ apie dabartinę emigraciją. Pasak P.Bražėno, vis dėlto – P.Cvirkos pamokos, turint omenyje jo romaną „amerikoniška“ tema „Frankas Krukas“.
LRS pirmininko pavaduotoja B.Jonuškaitė taip pat pasveikino aštuoniasdešimtmečio sulaukusį šių metų P.Cvirkos literatūros premijos laureatą V.Kalvaitį. Knygos „Svečias iš Magadano“ autorius, pasak vakaro vedėjo, paragavęs tremties ir lagerių duonos, sugebėjo žvelgti į gyvenimą su šypsena ir tai turbūt padėjo jam išlikti tokiam jaunam. V.Kalvaitis kalbėjo apie ypatingą knygų kvapą – jį pirmą kartą pajuto perskaitęs P.Cvirkos apsakymus ir romanus. Vieną rašytojo knygą atsinešė ir į vakarą. 1954 metais 750 tūkst. egzempliorių tiražu išleista P.Cvirkos kūrybos rinktinė „Sobranije sočinenij“, tremtyje padovanota draugų per Kalėdas, apkeliavo visus aštuonis barakus, kurių gyventojai dirbo lentpjūvėje, techninio spirito gamyklą ir gretimas gyvenvietes. Vienintelis egzempliorius, patekęs į Irkutsko srities Tululo biblioteką, padėjo tremtiniams suprasti, kas yra lietuviškas žodis, Nemunas, rasa, plakamas dalgis, kas yra tie Nykos valsčiaus žmonės, kokia graži Lietuva. Kvepianti. Tos knygos, nuo kurių šilta ir gera, kurios visuomet guli šalia ir pakylėja į viršų, iš tikrųjų kvepia.
Lietuvos žinios
2009-11-23