Eugenijus Ališanka. EXEMPLUM. – Vilnius: Vaga, 2006. – 103 p.
Vienas iš pateiktų Eugenijaus Ališankos penktosios poezijos knygos pavadinimo aiškinimų teigia: „Exemplum yra tai, kas bylą sustiprina arba susilpnina kokio nors žmogaus ar veiklos autoritetu ar nesėkme“. Šie įmantrūs Cicerono žodžiai skaitant knygą įgavo įdomų atspalvį. Deja, negaliu džiaugsmingai katutėmis sveikinti paskutinės autoriaus knygos, nes ją lyginant su „Dievakauliu“ ar „Iš neparašytų istorijų“ vaizdas tikrai liūdnokas.
Žinoma, kaip ir knygos „Iš neparašytų istorijų“ eilėraščiuose, joje apstu europinių dimensijų, tačiau trūksta buvusios jėgos, plataus užmojo bei elegantiškos agresijos. Susidaro įspūdis, jog Eugenijus išsikvėpė, pavargo ar tiesiog pasuko į poetinį šunkelį.
Knyga suskirstyta į keturias dalis (pagrindinius exemplum šaltinius):
audivi – kaip šaltinis, nurodantis gandus,
memini – nurodantis neseną šaltinį,
legimus – bylojantis apie knyginį išsilavinimą,
dicitur – nereiškiantis jokio tikslaus laiko.
Tačiau į skirtingus skyrius sugrupuoti eilėraščiai neturi skiriamųjų bruožų ir netgi žinant visų dalių pavadinimų reikšmes bei tariamą išdėliojimo koncepciją peršasi mintis, jog jie sudėti bet kaip. Beveik visuose skyriuose galima rasti eilėraščių, kuriuose minima Europa. Šis žemynas nenugalimai įsišaknijęs E. Ališankos poetikoje. Aptinkamas gana skirtinguose kontekstuose ir dėl to dar labiau atstumiantis, nes primena kūrybinę piktžolę:
blogai bus su tuo žemės ūkiu
europoj, ale dabar madoj
agroturizmas, va namą patvarkiau,
tik anokie čia turistai
(„kelionė pas michalą“, p. 32)
pradėti nuo nulio
nuo taško europos žemėlapy
sakykim tai mažas miestas
(„wiepersdorfo teorema“, p. 74)
padėvėtos detalės aprūdijusios
jungtys
nieko baisaus su tokiom
gali apvažiuoti pusę europos
(„lego“, p. 91)
klaidžiotų po europos prerijas
mano kūnas ir kraujas
mano vynas ir duona
(„po žuvies ženklu“,p. 99)
nepraeidavau pro viešnamius ir
bažnyčias
nesidrovėdavau ir pats apžiūrėti
man reikėjo tikslių duomenų
apie europoje nykstančią
populiaciją
(„raudonoji knyga“, p. 22)
Bažnyčios motyvas taip pat nesvetimas „Exemplum“ eilėraščiams, kaip ir nuolatinės užuominos apie žuvis (žinom, Eu-genijau, tavo Zodiako ženklą, žinom). Keliuose eilėraščiuose greta lenkiškų eilučių rašoma apie nesusikalbėjimą dėl kitakalbiškumo, dar kituose svaičiojama apie susikalbėjimą be žodžių. Galima konstatuoti, jog buitiškumas, daiktiškumas bei kalbinis paprastumas poezijoje turi savito žavesio ir anksčiau autorius puikiai rasdavo nišą tokio stiliaus poezijoje, tačiau kartais galima neišlaikyti skoningo atstumo ir patekti į spąstus, būtent šį reiškinį ir stebime vartydami penktąją E. Ališankos knygą.
Dar vienas įdomus niuansas – „Exemplum“ eilėraščiuose vartojami skyrybos ženklai, kurių autorius sąmoningai vengė visuose „Iš neparašytų istorijų“ eilėraščiuose. Poetas tyčia mažina daugiaprasmiškumo galimybę – tai taip pat prisideda prie skoningo atstumo neišlaikymo.
Eilėraščiuose esama ir dokumentizmo apraiškų: „paraiškos forma“, „curriculum vitae“, o tai – tenka pripažinti – šis tas naujo. Keista, bet iš visos „Exemplum“ labai ryškiai išsiskiria keli eilėraščiai, tarsi rašyti visai kito (ne tokio pavargusio ir viską matančio pilkomis spalvomis?) Eugenijaus:
galiojimo laikas
jau baigės
atleisk man
žinau ko nedarau
pereinu gatvę atgal
(„happy hour“, p. 43)
Apsidairius aplinkui E. Ališankai kartu su euromanija galima nustatyti ir dar vieną K. Navakui nesvetimą diagnozę gražiai skambančiu pavadinimu „poezija apie poeziją“. Matyt, šiomis dienomis tai tapo madinga. Nors visais laikais būta pavienių eilėraštukų apie „Karvę, vardu poezija“, bet viskam yra ribos. Kai vienoje savo knygoje autorius viršija penkiolikos eilėraščių apie eilėraščius, tekstus ar poeziją ribą, tenka skelbti diagnozę.
P. S.
Atsitiktinai internete rastas apibrėžimas taip pat galėtų būti įtrauktas tarp knygos pavadinimą aiškinančių eilučių: „Modelių agentūra „Exemplum“ įkurta 1996 m. Vilniuje. Lietuvoje modelių agentūra „Exemplum“ žinoma kaip didžiausią modelių pasirinkimą turinti agentūra. Agentūra užima daugiau kaip 40 % Lietuvos reklamos rinkos, nes gali pasiūlyti platų modelių asortimentą, pradedant vaikais ir baigiant senyvo amžiaus vyrais ir moterimis. Visi, lankantys studiją, turi galimybių tapti įvairių reklamų personažais.“
P. P. S.
Nepaisant šios knygos, E. Ališanka ir toliau lieka mano vienu mėgstamiausių Lietuvos poetų.
Nemunas
2006 10 10