Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė šiuos metus vadina biografijų leidybos suklestėjimo metais. Anot jos, dabar žmonės ieško konkrečių patarimų, kaip susivokti gyvenime, knygose apie asmenybes, kurios jiems autoritetas. Leidyklos „Baltos lankos“ vykdančioji direktorė Rasa Meiduvienė sako, kad L. Varanavičienės įvardintas biografijų leidybos bumas – tik šio pradžia.

       Tačiau tiek lrt.lt kalbinti leidėjai, tiek literatūrologė Viktorija Daujotytė ir bibliografė Danutė Sipavičiūtė pripažįsta, kad nemaža dalis leidėjų biografijos žanrui priskiriamų knygų – svarstytinos literatūrinės vertės. „Dabar mes turime perteklių biografinių stilizacijų, biografinių padirbinių, biografinių imitacijų, biografinių beletrizacijų“, – teigė V. Daujotytė. Tačiau skaitytojų esą tai neatbaido – nuo knygynų lentynų vienodai „šluojamos“ tiek tokios biografijos kaip „Julijus Cezaris“ ar „Stalino jaunystė“, tiek Lietuvos estrados atlikėjų gyvenimo istorijos.

Paveikė pasaulinės skaitymo tendencijos

       „Šiuo metu Lietuvoje – biografijų leidybos bumas“, – patvirtina Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė ir leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė. Lrt.lt pašnekovė šį reiškinį sieja su procesais pasaulinėje knygų rinkoje. „Negrožinė literatūra Lietuvoje pradeda išstumti grožinę literatūrą. Pasaulinėje rinkoje šis procesas yra labai senas, bet Lietuvoje mes visi vis dar labai mėgome skaityti romanus“, – pastebėjo L. Varanavičienė.

       Anot Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentės, žmonės pervargę nuo įtampos ir nežinios dėl ateities, todėl nieko nebenori girdėti apie svetimas problemas, kurios dažniausiai ir yra nagrinėjamos romanuose. „Dabar žmonės nori konkrečių patarimų, kaip susivokti gyvenime, nori, kad tais patarimais dalintųsi autoritetas, nori paprastos literatūrinės raiškos“, – kalbėjo L. Varanavičienė.

Tarp išleidžiamų biografijų – daug diskutuotinos meninės vertės knygų

       Pašnekovės pastebi, kad nors šiemet Lietuvos leidyklų išleistų biografijų pasirinkimas nemažas, tarp jų ne tiek mažai tokių, kurių literatūrinė vertė – abejotina. „Tokio tipo knygos kaip pasirodžiusi Džordanos Butkutės biografija, nelaikyčiau biografine. Mano supratimu, knygos, kurias leidžia neprofesionalūs Lietuvos leidėjai, yra žurnalų tęsiniai. Reikėtų klausti, kodėl žmonės skaito žurnalus, tada būtų atsakymas, kodėl skaitomos knygos apie Džordaną Butkutę arba Radži“, – dėstė leidyklos „Tyto alba“ L. Varanavičienė.

       Leidyklos „Baltos lankos“ vykdančioji direktorė R. Meiduvienė pastebi, kad kai kurių leidyklų išleistas knygas, dabar priskiriamas prie biografijos žanro, būtų galima pavadinti žurnalu „Žmonės“. „Tokios biografijos literatūrine verte prilygsta žurnalui „Žmonės“, skirtumas tik tas, kad jose rašoma apie vieną žmogų“, – sako pašnekovė.

       L. Varanavičienei ir R. Meiduvienei pritarė Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro direktoriaus pavaduotoja ir Einamosios bibliografijos skyriaus vedėja D. Sipavičiūtė. Bibliografės nuomone, kad „tikrų biografijų visais laikais buvo mažai leidžiama“, o nemaža dalis dabar išleidžiamų knygų, kurias leidėjai priskiria biografijos žanrui, yra beletristika. Anot D. Sipavičiūtės, tokios biografijos reikšmingos tik tam žmogui, apie kurį rašoma arba jo artimiesiems, tačiau jų literatūrinė vertė – svarstytina.

       „Kalbant apie tas biografijas, kurias dauguma žinomesnių žmonių leidžia apie save, savo prisiminimus apie savo giminę ir panašiai, tokių beletristinių biografijų paskutiniu metu [išleidžiama] labai daug. Dabar kiekvienas gali išleisti tokią knygą. Sakykime, turiu truputį pinigėlių, noriu save įsiamžinti atsiminimuose apie save, apie savo giminę – ir rašau, jeigu tik netingiu. Tokių knygų yra daugybė. Bet traktuoti, kad tai biografija, nenorėčiau. Tam žmogui, kuris rašė vadinamąją biografiją, knyga galbūt turi didelę išliekamąją vertę. Tačiau literatūriniu atžvilgiu vertingų biografijų dabar išleidžiama nedaug – man atrodo tokių knygų visą laiką buvo leidžiama mažai“, – savo nuomonę išsakė bibliografė.

       Norėdama pagrįsti savo nuomonę D. Sipavičiūtė pateikė pavyzdį. „Tarkime, yra romanas apie Mariją Stiuart. Ar tai biografinė knyga? Tai yra romanas, tai yra beletristika. Ir, pavyzdžiui, pagal klasifikaciją, mes ją dedame ne prie biografijų, o prie grožinės literatūros“, – kalbėjo pašnekovė.

       Pasak bibliografės, parengti rimtą biografinę knygą – labai sunku, nes tai reiškia, kad jos autorius turi išstudijuoti visą aprašomo žmogaus biografiją, kūrybą arba mokslinę veiklą nuo jo gimimo iki šių dienų. „Tai tikrai yra kapitalinis darbas, skirtingai nei parašyti kokį nors prisiminimą“, – pastebi D. Sipavičiūtė.

Skaitytojai biografijų literatūrinei vertei – ne tokie reiklūs

       Tiek Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė L. Varanavičienė, tiek leidyklos „Baltos lankos“ vykdančioji direktorė R. Meiduvienė sako, kad skaitytojai iš knygynų lentynų „šluoja“ beveik visas be išimčių šiemet leidyklų išleistas biografijas. Tačiau Leidyklos „Baltos lankos“ vykdančiosios direktorės R. Meiduvienės nuomone, tai, ką L. Varanavičienė vadina biografijų leidybos bumu, dar tėra tik šio žanro knygų leidybos Lietuvoje pradžia.

       Anot R. Meiduvienės, didelis biografijų populiarumas tarp skaitytojų ateityje neabejotinai dar labiau paskatins leidyklas jas leisti.„Kelios leidyklos vienu metu išleido gal 5 garsesnių Lietuvos žmonių biografijas ir, žinokite, jas perka. „Baltų lankų“ knygyno negrožinės literatūros dešimtuke jau kuris laikas tvirtai laikosi Džordanos Butkutės, Larisos Kalpokaitės ir Birutės Dambrauskaitės biografijos.Kaip man pasakojo knygyno konsultantės, ateina vyresnės moterys ir klausia, ar turime Dambrauskaitės ir Kalpokaitės knygų. Arba štai mūsų leidyklos neseniai išleista Doloresos Kazragytės knyga „Gyvenimas prieš gyvenimą“, novelės iš jos gyvenimo – neįsivaizduojate, kokia populiari. Manau, biografijos yra tokios populiarios, nes tai yra publicistika, šiose knygose – tikri išgyvenimai“, – dėstė pašnekovė.

       L. Varanavičienė patvirtino, kad pasiteisina net daugelį kartų aprašytų svarbių asmenybių biografijų leidyba, pirkėjų neatbaidanti ir palyginti su kitomis knygomis aukšta pastarųjų kaina. „Džiaugiamės, kad skaito „Julijų Cezarį“ (tai yra pirma didelė knyga apie Julijų Cezarį ir ji yra perkama). Labai rizikavome leisdami [leidykla „Tyto alba“ – lrt.lt] knygą „Stalino jaunystė“, nes apie Staliną labai daug knygų yra išleista, bet šia knyga tikrai labai domimasi. Labai keistas leidinys man pasirodė knyga apie Nikitą Chruščiovą. Sakiau: „Viešpatie, kas gali pirkti knygą už 80 litų?“. Bet knyga sėkmingai perkama. Tai rodo, kad rimtų, svarbių žmonių biografijos yra skaitytojų matomos ir jiems reikalingos“, – pastebi leidyklos „Tyto alba“ direktorė L. Varanavičienė.

Literatūrologė: leidyklos pataikauja skaitytojams

       Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros profesorė V. Daujotytė sako, kad Lietuvos leidyklos tiesiog pataikauja tiems skaitytojams, kurie sudaro didesniąją knygų pirkėjų dalį. „Visos leidyklos siekia pelno, didžioji jų dalis yra komercinės, jos negali gyventi nepataikaudamos skaitytojui, kitaip neišgyventų. Aš nemanau, kad kuri leidykla, pripratusi prie populiariosios gamybos, labai apsidžiaugtų intelektualia, sudėtinga, sunkia, bet kartu, žinoma, įdomia žmogaus gyvenimo analize (manau, biografija negali būti be analizės, be interpretacijos, be dialoginio santykio).

       Poreikis kokiam nors sudėtingesniam skaitiniui būtų. Aš tik manau, kad tie intelektualesni skaitytojai kaip tik neranda sau medžiagos, tačiau didžioji dalis skaitytojų pageidauja būtent paviršinių biografinių skaitalų, pavyzdžiui, pikantiškų istorijų“, – kalbėjo literatūros žinovė.

       Literatūrologė pabrėžė, kad dabar galima „tik nusišypsoti iš to biografijų bumo ir pertekliaus“, apie kurį kalba leidyklų atstovai. „Dabar mes turime perteklių biografinių stilizacijų, biografinių padirbinių, biografinių imitacijų, biografinių beletrizacijų“, – teigė V. Daujotytė. Pasak literatūrologės, pirkti ir skaityti biografijas žmones pastūmėja „natūralus pamatinis smalsumas gyvenimui“. „Kas apskritai žmogui įdomiau gali būti už žmogaus gyvenimą? Mes visi domimės tuo pačiu. Kadangi savo gyvenimą yra labai sunku suvokti, mes trokštame matyti, kaip tame gyvenime tvarkosi kiti žmonės“, – biografijų, kokios jos bebūtų, populiarumo priežastį įvardino V. Daujotytė.

       lrt.lt

       2009-08-30