poesie-festival-2009-berlin        Kokių dar gali būti festivalių gali būti Berlyne, kuris jau ir taip persipildęs parodomis ir nemokamu alkoholiu garsėjančiais vernisažais? Nuo pasiūlos gausos čia raibsta akys ir pavargsta protas. Todėl kartais norisi ignoruoti konceptualųjį meną. Norisi atrasti kažką dar labai archajiško. Pavyzdžiui – poeziją.

 

Berlyno Poezijos festivalis šiais metais skaičiuoja jubiliejinius dešimtus metus. Nesikuklindamas ir nei kiek netaupydamas krūvos rėmėjų lėšų (tarp kurių yra ir Europos Kultūros fondas) jis pakvietė net 140 poetų. Galima tik spėti, kiek kūrinių, įkvėptų Berlyno, pasirodys po festivalio.

 

Poezija Berlyno festivalyje įgavo įvairias nenuspėjamas formas – šokio, muzikos, performanso, kino, skaitmeninės meno instaliacijos. Šalia – ir pačios tradiciškiausios poezijos formos – poezijos skaitymo vakarai be efektų, kuriose tiesiog skaitomas tekstas.

 

„Volcano dance theatre“ – kūno poezija

 

Vienas iš įsimintiniausių pasirodymų – pirmą kartą Vokietijoje pristatytas „Volcano dance theatre“ iš Toronto, kurie kartu su „TextTanz“ pristatė šokio, poezijos ir kino projektą „Four Horsemen Project“. Šiame spektaklyje veikė personažai, įkūnijantys graudžiai juokingus, bet labai artimus širdžiai pop veikėjus. Keturi herojai – raumeningas gėjus, mokyklinukė japonė, sultinga šokli mulatė ir nimfomanė pietų amerikietėsukūrė kunkuliuojantį energija šou.

 

Spektaklio metu aktorių kūnas, žodis, ir net senų kadrų video koliažas sukosi apie tą pačią temą, įrodydami žodžius judesiais, judesius– daina, o garsą išreikšdami ar papildydami gestais. „Four Horsemen Project“ projekte poezija yra neatsiejama nuo spoken word kultūros, o svarbiausia – nuo kūno, ir nuo balso, kuris taria tuos žodžius. Fizinis poezijos elementas energetiškai svarbus – žodžiai vibruoja klausytojo ausyse ir tariančiojo kūne. Iš kitos pusės, žodžių kūniškasis kontekstas – intonacija, judesys, grimasa, ūsai ar prakaitas gali visiškai pakeisti tų pačių žodžių prasmę. Tol, kol žodžiai guli ant balto popieriaus, mus įtakoja forma, kokia yra išdėstytas eilėraštis, šriftas. Tuomet, kai žodis tampa gyvu, jis kuria visiškai naują energiją. Tokią poeziją, kurioje judantys kūnai pulsavo aistros verpetus keitė žodžių prasmes, siūlė „Four Horsemen Project“.

 

„What is a poem is inside your body, body, body, what is a poem is inside your head, your head, your head“, – šita spektaklio dainelė ilgam įstrigo žiūrovų galvose.

 

Mixed media poezija

 

Kaimynai latviai pasirodė su projektu „Orbita“, kuris atstovauja rusiškos poezijos Latvijoje judėjimui. „Orbita“ – tai šeši poetai, susivieniję gastroliuoja kaip žodžių ir garso grupė, instaliacija. Orbitiečiai – mixed media šalininkai, kurie mano, kad žodžių nepakanka išsakyti emocijoms. Vieni dalykai turi būti išrėkti, kiti tyliai išniūniuoti. Visa tai – akomponuojant elektroninių garsų lietui, saksofonui ir video instaliacijai .Savo poezijos projektą vežiojantys po visą Europą „Orbita“ ne kartą lankėsi Vilniuje, Maskvoje, Gioteburge ir dar krūvoje Europos poezijos festivalių ir knygų mugių. Tiesa, saksofoninis „Griškoveco“ stiliaus akompanimentas buvo saldokas bet tekstų krūvis greitai pespjovė romantinius melodijų vingius. Buvo malonu girdėti naują poetinę kalbą, taip tinkančią urban realybei.

 


 

Vaikiškose supynėse smagiai supasi ispanų projektas „Reflectus“. Čia ir vėl, paprasti sakiniai įgauna naujas prasmes, kai juos kartu su vaizdu esamąjame laike įrašo, sukarpo ir loopina kompiuteristai. Ir ką be laptopų dabar darytų poezija?

 

 

 

Daugiau apie PlayMode technologiją, kurią naudoja „Reflectus“ – čia.

 

Festivalio kulminacija – muzikanto ir poeto Saul Williams pasirodymas

 

Didžiosios festivalio žvaigždės pasirodė liepos 4-ąją. Du niujorkiečiai, Edwin Torres ir Saul Williams subūrė pilną salę žiūrovų. Čia nebeliko erdvės nešiojamiesiems kompiuteriams, liko tik spoken word.

 

Kilęs iš Puerto Riko (Nuyorican) Edwin Torres žaviai artikuliavo gimtąją kalbą maišydamas su anglų. Jis cypė, murkė ir gestikuliavo, suokė politines ir aistros giesmes anglo-ispanišku kliedesiu. Niujorke jis buvo įkūręs „Poets Neurotica“ grupę, kurioje susipina judesys, muzika ir dainos.

 


Sunku objektyviai rašyti apie Saul Williams, poetą-reperį-pamokslautoją-muzikantą-aktorių. Saul Williams – tai „poetas-herojus“ ir vienas iš svarbiausių alternatyvaus hip-hopo balsų. Tai patvirtina ir jo pasirodymas Berlyne, kur įsielektrinusi publika dvi valandas balansavo ant aukštos įtampos Saul Williams žodžių.

 

Gimęs pamoksliniko ir mokytojos šeimoje, Saul Williams pirmą kartą išgarsėjo per Poetry Slam, vėliau prisidėjo prie filmo Slam scenarijaus. Filmas laimėjo Sundance festivalio žiuri prizą – ir taip sugeneravo gerokai medijos dėmesio. Saul Williams – daugiaformatis aktyvistas bei muzikantas, dirbęs su Nine Inch Nails, neseniai išleidęs albumą su styginių kvartety Arditti Quartet. Jam poezija ir kita veikla – tai savęs tobulinimo ir pažinimo priemonė.

 

 

 

Saul Williamsui spoken word liejasi taip pat lengvai ir uždegančiai, kaip reperiams sekasi sukti suktines. Skirtumas tik tas, kad Saul Williams tekstai turi politinę ir moralinę prasmę. Saul Williams siekia pakeisti pasaulį. Viena iš jo poemų yra dedikuota juodaodžiams – Saul Williams nori padėti jiems pakeisti požiūrį į save. Pasirodymo metu Berlyne Soul Williams prisiminė, kad pats dvylikos metų ėjo į Maiklo Džeksono koncertus ir dievino jį. Paauglystėje, jis, kaip ir Džeksonas karjeros viršūnėje, jautėsi „per juodas“ ir dėl to labai išgyveno, bei, žinoma, slapčia naudodavo balinantį odos kremą. Vėliau, jau studijų Niujorke metais jis gavo Maiklo Džeksono vardu įsteigtą stipendiją gabiems studentams remti. Atrodo, kas Saul Williams gyvenimo istorijoje viskas sukasi ratu ir grįžta su kaupu, kaip ir energija, kurią Soul Williams betarpiškai atiduoda klausytojams.

 

ore.lt

2009-07-22