Ratu apie save: eilėraščiai / Ineza Janonytė. - Kaunas: Žurn. "Nemunas" leidyb. grupė, 2002. - 108 p., iliustr.


       Ir štai kaip keista - lyg iš nieko atsirado siaubingas daiktas - baisus poetinės sielos išmislas - knyga?! Taip, taip - aš vėl matau knygą - baltą kaip lietuvių literatūros mirtis, tik be dalgelio ant viršelio. Viršelio, kuriame ratu apie save (taip vadinasi knyga ), bando apsibrėžti rašytoja Ineza Janonytė. Naujas vardas mūsų duobkasinės lyrikos padangėje. Toks naujas, kad iš karto apsibrėžia nuo piktųjų dvasių ar baubo, bet greičiausiai nuo skaitytojų, ir net ne pavadinimu, o tuo, kas slepiasi už jo. Bet tai nėra per daug aktualu nesidominčiai poezija visuomenei, įdomu tik, iš kur toks neurotinis noras atsiriboti nuo pasaulio, bet tuo pačiu ir teršti jį knygomis, štampuojamomis kaip paprasčiausios sasyskos. Man pačiam, prisipažinsiu, kyla didelis noras slėptis nuo tokių veikalų.

       Paprastai būna taip: kyšteli nosį knygą - pamatai špygą. O siaube, sušunki, meti ją kuo toliau lyg beisbolo kamuolį, kad sportas ir komfortas nenusibostų taip greitai. Knygos apskritai gražiai skraido ir nedūžta dar gi… Dargi kartais bijau, jog atversiu knygą, o iš ten ims lyg skruzdės bėgti raidės: šokinės, kris… Tuomet vėl užverti kūrinį ir meti jį kuo toliau. Kartą man taip nutiko, kai skaičiau W. Gombrovisziaus dienoraščius. Skaičiau juos lenkiškai (ne litevską pošlą vertimą), originalo kalba, ir tada, o momento more, kartkartėmis imdavo vaidentis, kad viduj gyvena skruzdės, o ne raidės. Dabar gi, turėdamas Inezos knygą ir norėdamas ją pakęsti (tačiau negaliu pakęsti grafomanijos), turiu apsibrėžti ratu apie save idant neateitų siaubingas depresijos baubas. Tada nepadės net gaidžiai…

       Bet kodėl tokia didelė įžanga, paklausite gerbiamieji skaitytojai? Atsakau. Todėl, jog aš niekada netikėjau (o vis dėlto teks tai pripažinti), kad tik kvaila poezija iš tikrųjų yra patraukli. Ir kvailumas apskritai, ne tik moterų, bet ir daugumos vyrų poezijos esmė. Labai kažkokios linksmos išvados, bet gal spjaut į visą tai ir užeiti ten, kur karalius vaikšto pėsčias - lengviau pasidarys, kaip ir dera, a? Bet stop, reikia dar susidoroti su naujai iškepta poetesa - tai yra mano kaip kritiko pareiga ir ga, ga, ga…

       Iš tikrųjų rašančių bobų pasaulyje - šimtai tūkstančių. Bet kur jų vertingi veikalai? Du, gal trys. Viskas - plagiatai, kopijos, nevykę mėgdžiojimai, žalingiausias vertybių sumenkinimas. Pasaulis dūsta nuo šito: mums trūksta švaraus oro, tyro vandens, sveikų vaikų, o mes leidžiam moterims štampuoti knygas kaip paprasčiausias - sasy…. O po to, kad neliktumėm galutinai ant ledo, tenka kviesti didžiuosius talentus, kurie nustatytų - kas, kur, kada… Nustatytų status quo… Todėl, idant išsiaiškinčiau kūrybos ir moteriškumo paslaptį, aš nutariau naktį išsikviest dvasias, kad ne knyga veiktų mane, o aš ją. 12 valandą uždegiau žvakes, apsibrėžiau ratą aplink save, ėmiau varažinti ir sušukau: ABORA DO A BORA DO SAPNO, po to O! BINDERDIRDENMINT, dar pridėjau ADZIP SĖLEMUK, užvalgiau grybukų ir ėmiau laukti. Smigau… Ilgokai laukt neteko, nes grybs išdygo didis ir kepeliūšą prieš mane nusiėmė. Atpažinau Erazmą iš Roterdamijos - prie bajerio vyrukas šis - tik švyst ištraukė iš oro savo kvailą knygą ir ėmė man skaityti:

       Juk ne veltui Platonas abejojo, kuriai rūšiai gyvų būtybių - protingų ar neprotingų - dera priskirti moterį - tiek kvailumas yra neatskiriama jos lyties ypatybė. Jeigu kuri moteris net ir nori pagarsėti esanti protinga, tai kiek ji besistengtų, vis tiek pasirodys tik dar didesnė - dviguba kvailė..

       Jis nespėjo baigti savo fantastiškos prakalbos, o aš vis trūkčiojau iš juoko malonaus ausiai, kai į kambarį ėmė veržtis Fridrichas ir ėmė taip kalbėti…

       Tobula moteris su literatūra elgiasi taip pat kaip ir su maža nuodėme: paviršutiniškai, prabėgom apsidairydama, ar kas nors tai pastebi ir kad tai kas nors pastebi…

       Štai taip kalbėjo Nyčė. Erazmas leido jam pabaigti - atsivertė knygą ir išleido Kvailybę, ji ėmė spausti persigandusį Fridrichą prie sienos, apspjovė jį savo šlykščiu bučiniu ir tarė:

       Bet aš vis dėlto nelaikau moterų tiek kvailomis, kad jos galėtų įsižeisti dėl mano žodžių, kad aš pati būdama moteris ir Kvailybė, joms priskiriu kvailumą. Jeigu kaip reikiant pasvarstysime, tai juk moterys ir dėkingos turi man būti, kad jos daugeliu atžvilgiu laimingesnės už vyrus. Pradėkime nuo išorinio grožio, kurį teisingai jos už viską labiausiai vertina ir kurio pagalba pačius išdidžiausius tironus pavergia savo tironijai. Iš kur ta atstumianti ir baisi vyrų išvaizda, jų plaukuota oda, tanki barzda, visa ta ankstyvosios senatvės išvaizda? Tai ne kas kita kaip tik išminties yda, tuo tarpu visuomet švelnus veidas, plonas balsas ir švelni moterų oda amžinai pamėgdžioja jaunystę.

       Bet Nyčė nepasidavė. Jis nusikeikė, ėmė pūstis, didėti ir taip kalbėti:

       Jei moteris turi polinkį į mokslą, tai paprastai yra sutrikusi jos lytinė sistema. Jau nevaisingumas lemia tam tikrą skonio vyriškumą: vyras, jums leidus, yra "nevaisingas gyvulys".
KVAILYBĖ. Kuo patraukia moteris vyrus jei ne kvailumu? Ir ko joms neleidžia vyrai , kad tik patenkintų savo gašlybę? Moters kvailumas didžiausias vyrams džiaugsmas . Kad tai tiesa, patvirtins kiekvienas , kuris tik prisimins, kokias nesąmones vyrai plepa su moterimis ir kokias kvailystes išdarinėja, kada tik nori pasinaudoti jos meile.

       Ėmiau nesuvokti kas čia dedasi - tuomet dingo visa mano dvasios stiprybė : buvau pritrenktas vaizdinių, ir beprotybė, be abejonės, žvelgė man , vargšui, į akis.

       Bet čia atbėgo Zbignevas (iš Radio Šuo ) ir išgelbėjo mano situaciją. Jis spyrė Nyčei, spyrė Kvailybei, kuri kaip kalė sucypė ir sulindo Erazmui į knygą. Jis spyrė Erazmui ir sušuko: Geriausiai bobą yra supyzdinti ir žarnas ištampyti po Nemenčinės mišką…
       PRABUDAU. BUDAU. DAU. AU…

       Nieko nėra apgaulingesnio kaip kvaili žmonių prietarai, nieko nėra kvailesnio kaip tariamas papročių griežtumas. Prisiminiau išganingą antikinę mintį. Bet kodėl aš (J.T.M) turiu skaityti tokią literatūrą? Kas man už tai moka? Na nieko nebus - laikas imtis literatūrinės vadybos. Mes kritikai (ant Litvos ) neturime jokio statuso, jokių socialinių garantijų, o atliekam be galo didelę terapiją, taip reikalingą meno pasaulio žmonėms. Be to, darbo sąlygos itin kenksmingos ir pavojingos - juk neretai susiduriame su paprasčiausiai bepročiais ir psichais. Todėl reikalauju sulyginti menininko ir jo kritiko teises, nes geras ( taip pat ir blogas ) meno kūrinio supratimas ir įvertinimas tolygus tam pačiam kūriniui. Dar daugiau - reikalauju suteikti kritikams dvasios daktarų diplomus, kurie įgalintu užsiimti legalia praktika ir gydyti Lietuvos menininkus tradiciniais ir netradiciniais metodais. Reikalauju titulų, pensijinio fondo ir tarifų, už suteiktas paslaugas, nustatymo. Reikalauju… Nes kiek gi galima. Davolno! No more! Užteks kentėti.. Ei, poete, mokėk! Mokėk babkes jei nori, kad apie tave rašytų. Užtenka čia laukti išmaldos. Plati, griešnik. Už viską reikia mokėti - tai mokėk ir už kritiką. Nuo šiol, remiantis aukščiau išdėstytomis, tipo, kritikos minimanifesto tezėmis, aš pradedu naują etapą savo veikloje ir kūryboje. Skelbiu skelbimą. Sugalvojau jį nevilties genamas (net ašara skausmo nukrito), tikiuosi būti suprastas ir skaitytojų, ir ŠA aštriažirklių cenzorių, antraip, pagal visas laikraštinės etikos tradicijas, reikalausiu paaiškinti, kodėl jis nebuvo išspausdintas.

       SKELBIMAS

       Literat-urologijos mokslų daktaras Max Kempinski plečia savo veiklą Šatėnų bendrijoje ir siūlo naujas gydimo paslaugas, taip reikalingas meno pasaulio atstovams:
       1. Grafomanijos pripažinimas bei gydymas - 10 Lt (LRS nariams 50% nuolaida).
       2. Talento išviešinimas bei ateities prognozės - ne LRS nariams 100 Lt, LRS nariams 1000 lt (be pvm'o).
       3. Genialumo diagnozavimas ir diplomo teikimas (oho!) - ne LRS nariams 1000 Lt, LRS nariams ??? (šios procedūros netaikomos, nebent su valstybės garantija dėl išankstinio apmokėjimo. Rinkos kaina 10000 Lt).

       P.S.
       Taip pat UAB Kempinski & Ko jums, gerbiamieji plunksnos kankiniai, gali pasiūlyti dar daugelį procedūrų, suteiksiančių nepaprastą savigarbos džiaugsmą.

       Savo knygas su atitinkamu pinigų kiekių siųskite į Š.A redakciją arba adresu:

       MARKIZO de SADO alėja 6.
       Flageliantų skersgatvis 66.
       PARIMERD.
       PORNORŪRIJA

 

       M.K signature