tekstai.lt

Alvydas Surblys. Kazio Borutos „Namas Nr. 13“ (1928)


boruta_namas_nr_13
boruta_namas_nr_13
        Kazys Boruta. Namas Nr. 13: romanas. – Kaunas-Ryga: Audra, 1928. – 64 p.

 

        Apie „Namo Nr.13“ konfiskaciją „Mūsų Vilniaus žiniose“ (ėjusiose vietoj laikinai uždarytų „Lietuvos žinių“) buvo rašoma taip: “Uždrausta pardavinėti ir platinti poeto K.Borutos romaną „Namas Nr.13“, kuris buvo išleistas Rygoje, Ridzenes iela 27, Burtnieks spaustuvės. Jei ką sugaus platinant, bausti 5000 litų (Mūsų Vilniaus žinios. – 1928, balandžio 24, Nr. 3, p.3). Laikraštyje „Socialdemokratas“ buvo pažymima: „V.R. Ministerio parėdymu, uždrausta įvežti ir platinti Lietuvoje Rygoje knygų leidimo b-vės „Audra“ išleistąjį Kazio Borutos romaną „Namas Nr.13“ (Socialdemokratas. – 1928, balandžio 26, Nr. 17, p.4).

 

        K.Borutos taip vadinamas romanas „Namas Nr.13“ iš tikrųjų yra groteskas apie Lietuvos represinių struktūrų tariamą kovą prieš antivalstybinius ir antibažnytinius elementus, ypač pasityčiojama iš kunigų, policijos ir vieno konkretaus asmens – juodo šilko kirptos barzdelės (arba M.Krupavičiaus).

 

        „Namas Nr.13“ – tai tiesiog valdžios simbolis, kuris susiejamas su tupykla, vieninteliu, anot K.Borutos, kultūros elementu, įvestu į mūsų kaimus kunigų. Ar galėjo valdžiai patikti toks kūrinys, kuriame pavaizduota, kaip girto policijos viršininko nosies susigurinimas išpučiamas į atentatą prieš jį ir tuo pretekstu suiminėjami žmonės?

 

        Senųjų ir retų spaudinių skyrius, knyga.kvb.lt